Viso rezultatų: Žiūrėti visus
lt
en
Pradžia
En

Veiklos sritys

Aktualu

Dažniausiai užduodami klausimai

Čia pateikiami atsakymai į dažniausiai Jūsų užduodamus klausimus. Informacija atnaujinama nuolat.

Rodyti mažiauKlausimų sąrašas
Netiesioginės išlaidos veiksmo atveju – ar įsiskaičiuojami kaštai patiriami veiksmo plėtotojo, ar tik projektų lygmenyje? Ar netiesioginės išlaidos turėtų apimti ir veiksmo plėtotojo ir projektų?

Rengiant ir įgyvendinant DNR plane numatytas veiklas, išlaidos skirstomos į vykdymo išlaidas ir administravimo išlaidas. Administravimo išlaidas įprasta vadinti netiesioginėmis išlaidomis, nes jos netiesiogiai siejasi su veiksmų vykdymu. Administravimo išlaidoms priskiriamos tiek veiksmo plėtotojo veiksmui (projektui) administruoti patirtos išlaidos, tiek veiksmo projekto vykdytojo patiriamos administravimo išlaidos vykdant veiksmo projektus.

Šiuo metu yra inicijuojamas DNR Aprašo pakeitimas, siekiant įtvirtinti nuostatas dėl veiksmų administravimo išlaidų dydžio. Planuojama nustatyti, kad „Veiksmo (projekto) administravimo išlaidos negali viršyti 3 procentų veiksmo (projekto) veiklų vykdymo išlaidoms apmokėti numatytų lėšų. Kai veiksmas įgyvendinamas skėtiniu būdu (t.y. veiksmo projektus atrenka veiksmo plėtotojas), veiksmo administravimo išlaidos (įskaitant veiksmo projektų administravimo išlaidas) negali viršyti 7 procentų veiksmo veiklų vykdymo išlaidoms apmokėti numatytų lėšų. Išmokėtų lėšų veiksmo (projekto) ar veiksmo, įgyvendinamo skėtiniu būdu, administravimo išlaidoms apmokėti suma negali viršyti atitinkamai 3 procentų arba 7 procentų patirtų tinkamų finansuoti veiksmo (projekto) ar veiksmo, įgyvendinamo skėtiniu būdu, veiklų vykdymo išlaidų”.

Siekiant užtikrinti, kad visos veiksmo išlaidos ateityje būtų tinkamos finansuoti iš 2021–2027 m. ES struktūrinių fondų lėšų ir Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų finansavimo šaltinių, t.y. laikantis ES teisės aktų reikalavimų, ir atitinkamai nebūtų patiriama LR valstybės biudžeto nuostolių, minėtų maksimalių ribų turi būti laikomasi rengiant veiksmo koncepcijas ir planuojant jose veiksmo administravimo išlaidas, taip pat rekomenduojama analogiškas nuostatas įtraukti į šiuo metu rengiamas veiksmo įgyvendinimo sutartis.

Rekomenduojamos nustatyti maksimalios veiksmo administravimo išlaidų ribos nėra fiksuotosios normos, kurias taikant nereikia teikti išlaidų patyrimą ir apmokėjimą įrodančių dokumentų. Įgyvendinant veiksmą (projektą) ir atsiskaitant už patirtas išlaidas, apmokėjimai bus vykdomi vadovaujantis LR valstybės biudžeto sudarymą ir vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, t. y. jei institucijoms numatyta prievolė detaliai planuotis išlaidas ir taip pat detaliai atsiskaityti už išlaidas, įgyvendinant veiksmą (projektą) bus taikomi įprastiniai biudžetinių lėšų atsiskaitymo reikalavimai.

Pagal šiuo metu galiojančius LR valstybės biudžeto sudarymą ir vykdymą reglamentuojančius teisės aktus, taikyti supaprastintai apmokamų išlaidų dydžius galima tik įgyvendinant veiksmą skėtiniu būdu (t.y. projekto vykdytojų vykdomuose veiksmo projektuose). Šiems skėtiniams projektams gali būti taikomi fiksuotieji įkainiai, fiksuotosios sumos ir fiksuotosios normos tiek vykdymo išlaidoms, tiek administravimo išlaidoms.

Jei veiksmo koncepcijoje nurodyta, kad skėtiniams projektams bus taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai, ir jų nustatymo metodikos yra suderintos su DNR plano koordinatoriumi, šie dydžiai ir kita susijusi informacija turi būti nurodyta veiksmo įgyvendinimo sutartyje, kaip to reikalauja Aprašo 7 priede patvirtintos veiksmo projekto įgyvendinimo sutarties pavyzdinės formos 5.2 papunktis. Kai skėtiniuose projektuose veiksmo administravimo išlaidoms yra planuojama taikyti fiksuotąją normą, veiksmo įgyvendinimo sutartyje taip pat turi būti nurodyta ši informacija, tam tikrais atvejais (pvz. taikant Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių  10 priedą) pakanka nuorodos į metodiką, kurioje nustatyti fiksuoti dydžiai. Skėtinio projekto administravimo išlaidos turi būti įskaičiuotos į bendras veiksmo administravimo išlaidas ir neturėtų kartu viršyti 7 procentų patirtų tinkamų finansuoti veiksmo veiklų vykdymui išlaidų.

Ar gali būti naudojami ESI fondų reglamentuojančių dokumentų (pvz.: PAFT) nustatyti supaprastinti apmokėjimai ir jų dydžiai?  DNR apraše įtvirtinta galimybė veiksmo išlaidas apmokėti supaprastintai (taikant fiksuotuosius įkainius, fiksuotąsias sumas ir fiksuotąsias normas): „Veiksmo įgyvendinimo išlaidos ar jų dalis gali būti apmokamos supaprastintai, t. y. taikant veiksmo įgyvendinimo rezultatui iš anksto nustatytą dydį, apskaičiuotą naudojant teisingą, nešališką ir patikrinamą metodą“ (27 p.). Tačiau pagal šiuo metu galiojančius LR valstybės biudžeto sudarymą ir vykdymą reglamentuojančius teisės aktus, taikyti supaprastintai apmokamų išlaidų dydžius galima tik įgyvendinant veiksmą skėtiniu būdu (t.y. projekto vykdytojų vykdomuose veiksmo projektuose). Šiems skėtiniams projektams gali būti taikomi fiksuotieji įkainiai, fiksuotosios sumos ir fiksuotosios normos tiek vykdymo išlaidoms, tiek administravimo išlaidoms.
Apraše nustatyta, kad ministerija dėl planuojamų taikyti supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio nustatymo metodo tinkamumo išvados gavimo turi kreiptis į DNR plano koordinatorių (8.2 p., 28 p.). Atsižvelgiant į tai, ministerijos planuojančios taikyti supaprastintai apmokamų išlaidų dydžius, ne vėliau kaip 3 darbo dienos iki veiksmo įgyvendinimo koncepcijos ir su ja susijusių dokumentų pateikimo Investicijų komiteto sekretoriatui raštu turi kreiptis į DNR plano koordinatorių minėtai išvadai gauti, rašte nurodant kokioms veikloms planuojama taikyti supaprastintai apmokamų išlaidų dydžius ir pateikiant metodikas (jei jos parengtos), pagal kurias šie dydžiai yra apskaičiuoti. Tuo atveju, jeigu turi būti parengta nauja supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio nustatymo metodika, tokia metodika turi būti galutinai su DNR koordinatoriumi suderinta iki sutarties tarp ministerijos ir veiksmo plėtotojo sudarymo.
Siekiant išlaikyti vieningą ir paprastą administravimo sistemą, skėtiniuose projektuose rekomenduojama taikyti jau taikomus ESI fonduose fiksuotus dydžius, jei jie atitinka planuojamas finansuoti veiklas ir planuojamą finansuoti objektą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR valstybės biudžeto sudarymą ir vykdymą reglamentuojantys teisės aktai tam tikrais atvejais reikalauja, kad institucijos, gaunančios valstybės biudžeto lėšas, jas detaliai planuotųsi programų sąmatose ir už jas atsiskaitytų pagal detalias patiriamas išlaidas ar jų grupes. Tokiu atveju, fiksuotųjų dydžių, kurie apima skirtingas išlaidų kategorijas, taikymas taptų netikslingas, nes būtų nesumažinama, o priešingai – dar labiau padidinama administracinė našta. Atkreiptinas dėmesys, kad mokėjimo dokumentas, teikiamas/nurodomas mokėjimo paraiškoje Iždui ir skirtas apskaityti supaprastintus dydžius,  turi atitikti LR buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d.  numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.
Nustatant ar taikant fiksuotus dydžius, rekomenduojama naudotis Supaprastintai apmokamų išlaidų nustatymo ir taikymo gairėmis https://www.esf.lt/data/public/uploads/2020/07/mpc-supaprastintai-apmokamu-islaidu-gaires-2020-07-01.pdf.
Dalis veiksmų bus įgyvendinami biudžeto, ne ES lėšomis. Pagal Aprašą tokios lėšos naudojamos pagal Biudžeto sandaros įst. , todėl neaišku apie kokias netinkamas sąnaudas kalbama ,kodėl reikalaujama nurodyti PVM  ir t.t. (atkreipiu dėmesį, kad pagal Aprašą būtent iš biudžeto finansuojamiems veiksmams turėtų būti rengiamos koncepcijos) PVM nurodomas, kadangi veiksmo (projekto) naudai apskaičiuoti naudojama bendra veiksmo (projekto) vertė. Tais atvejais, kai projekto vykdytojas yra PVM mokėtojas ir PVM gali susigrąžinti, PVM tampa netinkamu finansuoti (vengiant, kad PVM (veiksmo) projekto vykdytojui būtų apmokėtas du kartus.
Kaip nurodyti PVM, jei skėtinių projektų veiklos bus finansuojamos taikant supaprastintus apmokėjimo būdus, kur į vieną įkainį gali pateikti įvairus išlaidų tipai - ir DU, ir paslaugos, prekės? Tikslinga įsivertinti išlaidų tipų proporcijas arba, jei to neįmanoma padaryti, visuomet taikyti maksimalų 21 proc PVM. Kai planuojama taikyti ESI fondų nustatytus dydžius, PVM išlaidų dalį apskaičiuoti nesudėtinga, nes dažnu atveju yra nustatyti skirtingi fiksuotieji dydžiai su PVM ir be PVM. Kai fiksuotieji dydžiai apima skirtingus išlaidų tipus, tačiau nėra aiški PVM dalis, ji gali būti apskaičiuojama apytiksliai, įvertinant kokia dalis išlaidų tikėtina bus apmokestinamos PVM. Jei sudėtinga įvertinti apytikslią sumą, rekomenduojama PVM apskaičiuoti nuo visų išlaidų, t. y. taikyti maksimalų 21 proc. PVM.
Biudžeto lentelėje prie administravimo išlaidų yra atlygis už tiesioginių veiklų vykdymą, kaip reikėtų tai suprasti? kokios čia išlaidos? pvz. skėtiniai projektai, bus organizuojamas konkursas ir jų vertinimui samdomi ekspertai, ekspertų išlaidos kur planuojamos? prie darbų išlaidų (tiesioginių išlaidų) ar prie administravimo išlaidų? Administravimo išlaidos suprantamos, kaip išlaidos, kurios nėra skiriamos tiesiogiai veiksmo (projekto) ar veiksmo projekto (įgyvendinamo skėtiniu būdu) veikloms įgyvendinti, tačiau yra būtinos ir tiesiogiai susijusios su veiksmo (projekto) ar veiksmo projekto įgyvendinimo išlaidomis. Administravimo išlaidoms gali būti priskiriamos šios išlaidos, susijusios su veiksmo (projekto) ir (ar) veiksmo projekto priežiūra: 1) darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos už laiką, dirbtą administruojant veiksmą (projektą) ar veiksmo projektą; 2) veiksmą (projektą) ar veiksmo projektą administruojančių asmenų mokymų projekto administravimo klausimais išlaidos; 3) su veiksmo (projekto) ar veiksmo projekto administravimo reikmėmis susijusių prekių įsigijimo išlaidos; 4) su veiksmo (projekto) ar veiksmo projekto administravimo reikmėmis susijusių patalpų nuomos išlaidos; 5) įrangos, transporto priemonių, kai jos susijusios su veiksmo  (projekto) ar veiksmo projekto administravimu, nuomos išlaidos; 6) veiksmo (projekto) ar veiksmo projekto administravimo paslaugų, teisinių ir kitų konsultacijų išlaidos; 7) veiksmo (projekto) ar veiksmo projekto administravimo reikmėms būtinų komunalinių ir ryšio paslaugų išlaidos ir įsigyto ir (arba) nuomojamo turto eksploatavimo išlaidos; 8) kitos su veiksmo (projekto) ar veiksmo projekto administravimu susijusios išlaidos; 9) veiksmo (projekto) ar veiksmo projekto lėšų panaudojimo patikrinimo faktinių pastebėjimų ataskaitos ir (arba) išvadų dėl skirtų lėšų panaudojimo parengimo paslaugų (audito) pirkimo išlaidos; 10) finansinių paslaugų pirkimo išlaidos (avanso draudimo išlaidos, kredito įstaigos mokesčiai ir kitos finansinių paslaugų pirkimo išlaidos). Veiksmo projektų (įgyvendinamų skėtiniu būdu) administravimo išlaidos Veiksmo (projekto) biudžete turi būti nurodomos atskirai. Rekomenduojama šias išlaidas atskira eilute įtraukti prie konkretaus darbo. Fiksuotųjų dydžių atveju rekomenduojama naudotis Supaprastintai apmokamų išlaidų nustatymo ir taikymo gairėmis https://www.esf.lt/data/public/uploads/2020/07/mpc-supaprastintai-apmokamu-islaidu-gaires-2020-07-01.pdf.
Ar III schemoje gali būti keli projektai, ir tik 1 veiksmo plėtotojas?                                                                                                                                            Aprašas nedraudžia keliems veiksme numatytiems projektams pasirinkti tą patį veiksmo plėtotoją, tačiau toks veiksmo išskaidymas į atskirus projektus neturi būti naudojamas siekiant išvengti investicijų projekto parengimo. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu atskiri DNR plano veiksmai ar projektai siekia tų pačių tikslų, rodiklių ar pan. ir todėl juos tikslinga apjungti į vieną veiksmą ar projektą, tai gali būti atliekama ir tokiu atveju rengiama viena bendra veiksmo koncepcija ir investicinis projektas (jeigu turi būti rengiamas).
Ar gali būti ne skėtiniame veiksme vykdomas projektų atrankos konkursas? Gali, jei tai kuria pridedamąją vertę
Ar gali būti vienoje koncepcijoje numatyti keli skėtiniai projektai tam pačiam plėtotojui. Aprašas to nedraudžia. Jei tikslinga tą patį veiksmą įgyvendinti per kelis skėtinius projektus (pavyzdžiui, skirtingoms tikslinėms grupėms arba skirtingoms veikloms), toks kelių skėtinių projektų numatymas vienoje koncepcijoje yra galimas.
Ir ar gali plėtotojas vykdant skėtinį projektą turėti partnerį? Gali, jei tai kuria pridedamąją vertę
Jei  veiksme numatyti du  skėčiai arba "poveiksmiai", t.y. du veiksmo plėtotojai  kurie  skelbs  konkursus, juose būtų skirtingi gavėjai, skirtingi  rodikliai. Ar tokiu atveju  geriau rengti dvi  atskiras  veiksmo koncepcijas? Koncepcija turėtų būti viena visam veiksmui, tačiau, esant poreikiui, joje gali būti nurodomi skirtingi rodikliai ir skirtingos grupės.
Kalbant apie investicijų projektą buvo paminėta, kad jis rengiamas, kai projekto vertė viršija 1 000 000 Eur - ar turima omenyje projekto vertė, ar investicijų vertė į ilgalaikį turtą, kadangi projekto vertę gali sudaryti mišrios išlaidos Aprašo 17 p. nurodo, kad "Investicijų projektas kartu su investicijų projekto skaičiuokle rengiamas, jeigu įgyvendinant projektą planuojama investuoti į ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, reikalingo viešosioms paslaugoms, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme, teikti ir (arba) viešojo administravimo funkcijoms vykdyti, sukūrimą, įsigijimą arba jo vertės padidinimą ir projekto vertė viršija vieną milijoną eurų, vadovaujantis Investicijų projektų rengimo metodika, patvirtinta viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ (dokumentas skelbiamas interneto svetainėje www.finmin.lt).". Tačiau šiuo metu rengiami pasiūlymai nuostatos keitimui siekiant, kad ne projekto vertė, o investicijų apimtis (virš 1 mln. Eur.) į ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, reikalingą viešosioms paslaugoms teikti būtų kriterijus, kai IP rengimas taps privalomas.
Skėtinio projekto atveju - IP rengiamas kai viso bendra skėtinio projekto vertė viršija 1 000 000 Eur, ar konkretaus įgyvendinamo projekto?  Skėtinio veiksmo atskirą IP reikia rengti, jei investicijų į materialųjį ir nematerialųjį turtą vertė viršija 1 mln. Eur, tik jų naudą vertins nebe investicinis komitetas, o veiksmo plėtotojas atrenkant projektus vėlesniame etape.
Kai veiksmo finansavimo šaltiniu numatytas REACT EU lėšos ir  š. m. šis veiksmas nėra įtrauktas į 2014-2020 m. Veiksmų programą ar tokiam veiksmui yra taikomas DNR Aprašas? Ar turi būti rengiama Veiksmo įgyvendinimo koncepcija ir teikiama IK? Taip, turi būti rengiama koncepcija ir teikiama IK. Atkreiptinas dėmesys, kad turėtų būti naudojami dabartinės VP rodikliai (išskirtinais atvejais, sukurti nauji). 
Jeigu būtų atrenkami projektai, kurie patys įgyvendintų projektus kaip projektų vykdytojai, būtų atsakingi už jų rezultatus, 1) ar būtina turėti veiksmo plėtotoja, kuris atrinktu projektus, kuriam teiktu atsiskaitymo dokumentus ir kuris teiktu mokėjimo paraiškas CPVA 2) ar galima projekto vykdytojui kartu būti ir plėtotojai, t.y. tiesiogiai atsiskaito  CPVA  Projektų plėtotojai plėtoja projektus iki pritarimo koncepcijai IK. Sudarius finansavimo sutartį jie tampa projektų vykdytojais. Skėtinio veiksmo atveju veiksmo plėtotojas oi finansavimo sutarties sudarymo vykdo konkursus ar tęstines atrankas. Ne skėtinio veiksmo atveju plėtotojas neatrenka projektų, o plėtoja savo projektą. 
Ar gali būti veiksmo plėtotojas ministerija? Ne, negali. Tokiu atveju nebūtų užtikrintas funkcijų atskyrimas, nes ministerija pati rengtų koncepciją, pati ją įgyvendintų ir vykdytų įgyvendinimo priežiūrą.
Kokiais atvejais reikia teikti Partnerio deklaraciją (Aprašo 6 priedas)? Pagal Aprašo 42 ir 32 punktus, kai įgyvendinamas veiksmas, kuris galimai bus finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų lėšomis, iki bus patvirtintos 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų veiksmų įgyvendinimo taisyklės, veiksmo plėtotojui ir jo partneriui taikomi reikalavimai projekto vykdytojams ir jų partneriams, nustatyti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, tiek, kiek tai nenustatyta Apraše. Deklaracijas turi teikti ir plėtotojas ir partneris.
Gal galėtumėte patikslinti, kuriame priede nurodytas dokumentų ir informacijos sąrašas, reikalingas ekonominės ir socialinės naudos skaičiavimui? Veiksmo įgyvendinimo koncepcijos priedas.
Jeigu yra numatytas veiksmas, pagal kurį planuojama padalinti lump sum institucijoms pagal tam tikrą metodiką, ar toks projektas priskirtinas prie skėtinių? Bet kokiu atveju, tai nėra konkursas ar tęstinė atranka. Nežinant veiksmo turinio ir sprendžiamos problemos, sunku identifikuoti kokybiškiausia prjektų atrankos būdą. Jei Jūsų matymu skėtinis modelis netinka, tuomet galbūt tinkamesnis "Veiksmas = keletas projektų" tipas? 
Dėl valstybės pagalbos - kokia apimtimi jau reikėtų valstybės pagalbos klausimą būti išsprendus teikiant veiksmo koncepciją? Jei individuali pagalba turėtų būti derinama su EK, ar tai turėtų būti jau suderinta su EK schema patvirtinta tam momentui, kai koncepcija teikiama Investiciniam komitetui? Atsižvelgiant į didelę DNR veiksmų planavimo ir įgyvendinimo spartą, VP klausimai turi būti išspręsti iki koncepcijos svarstymo IK.
FM rekomendacija, kad veiksmo koncepcija turi tilpti į 2 psl., pagal Jūsų rekomendacijas dėl koncepcijos turinio tai niekaip neįveikiama. Koncepcijoje turi būti pateikta glausta informacija - išvados, kurios gaunamos atliekant analizes, skaičiavimus ir pan. Esant poreikiui prie koncepcijos gali būti pateikiami priedai. FM organizuotuose pristatymuose buvo kalbama, kad koncepcijos formą sudaro 2 puslapiai, tikėtina, kad užpildytos formos apimtys gali padidėti, tačiau bet kuriuo atveju koncepcijoje turi būti pateikiami tik būtiniausi, svarbiausi dalykai, atsakantys į svarbiausius klausimus.
Paaiškinkite kodėl  teigiate, kad veiksmo veiklos negali vykti ne ES šalyse (veiksmas susijęs su eksporto skatinimu) jei finansavimo šaltinis biudžetas, o ne ES lėšos?  Aprašas nedraudžia veiklų vykdyti ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau tų veiklų nauda turi tekti LR.
Jeigu siekiamas pokytis yra pamatuotinas ilgalaikėje perspektyvoje, ar intervencijų poveikio rodiklius galima planuoti stebėsenos laikotarpiui, kuris būtų 5 ir ilgesnėje perspektyvoje.  DNR apraše nenumatyta, kad ministerijos koncepcijose turi nustatyti poveikio rodiklius. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis DNR aprašu, turi būti numatyti produkto ir rezultato rodikliai, kurie turi sietis su NPP tikslų ir uždavinių poveikio rodikliais bei PP numatytais rodikliais.
Ar bus galimybė už projektų rodiklių pasiekimą atsiskaityti po 2021 m.? Infrastruktūrinių projektų įgyvendinimo atveju produkto rodiklių reikšmės, jau nekalbant apie rezultato rodiklių pasiekimą, paaiškėja po projekto užbaigimo, gavus statybos užbaigimo aktus ar deklaracijas apie statybos užbaigimą. Šios procedūros užtrunka ir tikrai nebus spėta ir finansuoti projektus ir atskaityti už pasiektus rodiklius per 2021 m. Tai aktualu ir tuo atveju, jei ne visa apimtis bus spėta įgyvendinti projektą iš DNR lėšų ir veiksmo vystytojas užbaigs projektą finansuoti iš nuosavų lėšų (jei bus tokia galimybė).  Produkto rodikliai turės būti pasiekti iki 2021 m. pabaigos, rezultato rodikliai iki 2021 m. pabaigos arba iki kitų rezultato rodiklių siekimo laikotarpio metų atsižvelgiant į rezultato rodiklio pasiekimo specifiškumą (pvz. metai po projekto užbaigimo arba kt.). Labai dideliems projektams, kurie dėl objektyvių aplinkybių negalės būti pabaigti įgyvendinti iki 2021 metų, Apraše planuojama numatyti galimybę juos pabaigti įgyvendinti 2022 metais. Tačiau, tokia galimybė bus numatyta tik projektų užbaigimui - t. y. didžioji dalis tokių projektų produkto rodiklių ir tų rezultato rodiklių, kurie turi būti pasiekti iki 2021 m. pabaigos, turės būti pasiekti iki 2021 m. pabaigos.
2021-2027 m. ESI rodikliai yra fondų reglamentų prieduose yra ir detalus šių rodiklių pasai. Tačiau, jie keičiasi, nes vyksta derybos dėl reglamentų -vieni išbraukiami kiti įtraukiami.  Šiai dienai vis dar neturime patvirtintų 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų reglamentų, atsižvelgiant į tai turime vadovautis jų projektais.
DNR planas yra greitos pagalbos/ intervencijos planas, tačiau jam taikote ilgalaikio finansavimo principus. Ar tai nesikerta su logika? Pats DNR veiksmas turi būti įgyvendintas greitai, per nustatytus terminus. Tačiau DNR veiksmo tikslas nėra tik greitai išleisti pinigus, bet ir sukurti ilgai tarnaujantį rezultatą. Taip suformuluotas DNR siekis - kurti ilgalaikę socialinę ekonominę naudą. Ją ir reikės pagrįsti.  
Ar pagal DNR aprašą finansuojami projektai be jokių išimčių turi būti įgyvendinti iki 2021 m. gruodžio 31 d. ar tam tikrais atvejais yra numatytos išimtys kuomet didesnės apimties projektai gali būti užbaigti ir po 2021 m. gruodžio 31 d.  Labai dideliems projektams, kurie dėl objektyvių aplinkybių negalės būti pabaigti įgyvendinti iki  2021 metų, Apraše planuojama numatyti galimybę juos pabaigti įgyvendinti 2022 metais. Tačiau, tokia galimybė bus numatyta tik projektų užbaigimui - t. y. didžioji dalis veiklų turi būti įvykdyta DNR plano galiojimo laikotarpiu - iki 2021 m. pabaigos.  
Atkreipiu dėmesį, kad veiksmo (projekto) plano biudžeto lentelė numato galimybę planuoti biudžetą ir po 2021 m. Bus patikslintas DNR Aprašas.
Jeigu veiksmas susideda iš kelių projektų, ar jam galioja tas pats rodiklių skaičius: 2+1? Veiksmo rodikliai turi atspindėti problemos ir priežasčių sprendimo matavimą. Veiksmo projektai turi siekti koncepcijoje nustatytų rodiklių.
Prašau patikslinkite, kur rasti veiksmui numatytus stebėsenos rodiklius? Ar juos nusimatome (susikuriame) patys? Veiksmo koncepcijos rengėjas turi apibrėžti siekiamus rodiklius koncepcijoje. Šie rodikliai turi derėti su NPP rodikliais būtinai, ir su ESI fondų programos rodikliais, jei ketinama ateityje kompensuoti veiksmą iš ESI fondų lėšų.
Ar pagrindimui užtenka vieno komercinio pasiūlymo? Investicijų pagrindimas yra koncepcijos rengėjo arba IP rengėjo atsakomybė. Koncepcijų vertintojai vertins suplanuotų investicijų atitikimą rinkos kainoms analogiškai kaip tai atliekama administruojant ESI fondų projektus. Koncepcijos rengėjas nepriklausomai nuo komercinių pasiūlymų skaičiaus turi planuoti investicijas atitinkamai rinkos kainoms.
Grindžiant investicijų sumas įgyvendintų projektų sutartimis, sąmatomis ir pan., kokio senumo dokumentai tinkami (iki kokių metų, pvz. 2018 m. sutartis tinka?)? Investicijų pagrindimas yra koncepcijos rengėjo arba IP rengėjo atsakomybė. Koncepcijų vertintojai vertins suplanuotų investicijų atitikimą rinkos kainoms analogiškai kaip tai atliekama administruojant ESI fondų projektus. Jei IP rengti vadovaujantis kelių metų senumo investicijų vertėmis, tikslinga įsitikinti ar konkrečiame sektoriuje įkainiai nepakito (vadovaujantis Statistikos departamento duomenimis).
Jei bus kuriama informacinė sistema, kokį atsipirkimo laikotarpį geriausia numatyti, ar 5 metai tinkamas laikotarpis? Mažiausia - 15 metų.
Paaiškinimai aiškūs kai kalbame apie planinius projektus kai  žinomi pareiškėjai. Kaip skaičiavimus atlikti skėtiniams projektams kur poreikiai skirtingi, nes pareiškėjai skirtingi, sąnaudos taip pat.  Ar pateikti kazkokiam vienam/įsivaizduojamam? Ar tai  teisinga? Kaip tai matote?  Koncepcijos rengėjas preliminariai žinodamas siekiamus produkto ir rezultato rodiklius gali apsibrėžti tikėtinas finansuoti veiklas ir kitus finansinius parametrus, ko pagrindu formuojamos prielaidos ir atliekami skaičiavimai. Taip pat, galima vadovautis jau turima ESI fondų projektų patirtimi ir statistika. 
Ar vertinant investicijas reikia atskirti kuri jų dalis yra subsidijuojama ir kurą dalį sudarys tiesioginiai projekto vykdytojo investiciniai kaštai.  Ar reinvesticijos irgi turėtų būti vertinamos iš projekto vykdytojo perspektyvos?  Jei investicijos atliekamos į viešąją infrastruktūrą, tuomet vertinamos visos investicijos ir nurodomi skirtingi finansavimo šaltiniai. Jei valstybė investuoja ar subsidijuoja privačią infrastruktūrą (kažkokios verslo skatinimo priemonės, gyventojų atliekamų įsigyjimų dalinis subsidijavimas), tuomet įvertinimą tikslinga įtraukti tik tą investicijų dalį, kuri finansuojama viešojo sektoriaus, nes SNA atliekamas iš viešojo sektoriaus pozicijos. Reinvesticijos vertinamos iš turto savininko perspektyvos. Dažniausiai tai sutampa su projekto vykdytoju.
Jūsų siūlomoje metodikoje pasigendame tinkamų tipinių naudos komponentų. kaip tada skaičiuoti? Galima formuluoti naujus naudos komponentus, juos pagrįsti ir naudoti veiksmo ekonominiame vertinime. Vertinant veiksmo koncepciją CPVA, bus nustatytas naujo naudos komponento tinkamumas. Prieš naudojant naujus komponentus, rekomenduojame konsultuotis su CPVA ekspertais ir aptarti jų tinkamumą. Siekiant, kad ir kiti koncepcijų rengėjai galėtų naudotis sukurtu nauju komponentu, apie jį bus paskelbta DUK skiltyje.
Pasirenkant ekonominį veiklos sektorių „viešoji infrastruktūra verslui“, H skiltyje „ekonominė nauda pasirinkimai: Vieno darbuotojo sukuriamos pridėtinės vertės prieaugis ir Vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė, kaip jie turėtų būti apskaičiuojami ir vertinami finansiškai?  Šių komponentų naudojimas aprašytas Konversijos koeficientų bei ekonominės-socialinės naudos (žalos) apskaičiavimo metodikoje: https://ppplietuva.lt/lt/leidiniai/konversijos-koeficientu-apskaiciavimo-ir-socialinio-ekonominio-poveikio-naudos-zalos-vertinimo-metodika-3 Metodikoje pateikiamos ir komponentų įverčių reikšmės.
Ką reiškia per maža socialinė ekonominė nauda Visais atvejais ekonominis naudos ir investicijų santykis ENIS turi būti >1 ir ekonominė grynoji dabartinė vertė >0. Apie šiuos rodiklius ir jų nustatymus daugiau galite pasiskaityti Investicijų projektų rengimo metodikoje, kuri patvirtinta viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“. Šis ir daugiau aktualių dokumentų galite rasti: https://www.cpva.lt/ateities-ekonomikos-dnr/administravimo-tvarka/717  
Kokio intensyvumo gali būti planuojamas finansavimas veiksmams pagal DNR aprašą Finansavimo intensyvumas priklauso nuo to, ar veiksmą (projektą) planuojama iš dalies finansuoti 2021-2027 m. laikotarpio ES fondų lėšomis. Tuomet finansavimo intensyvumas turėtų būti numatomas pagal konkrečiam fondui keliamus reglamentinius reikalavimus. Visais kitais atvejais finansavimo intensyvumas turėtų būti numatomas pagal įprastines tokiems veiksmams (projektams) taikomas taisykles ir įvertinant apribojimus dėl valstybės pagalbos.
Avanso mokėjimas projektuose? Ar vystytojas gaus avansines lėšas ir galės pervesti skėtinukų vykdytojams, partneriams (abiem atvejais, kai VB lėšos ir kai 2021-2027 m.). Ačiū. Visi DNR plane numatyti veiksmai ir projektai bus pradėti finansuoti VB lėšomis, todėl avanso išmokėjimas neigiamas, tačiau gali būti apmokamos išankstinio mokėjimo sąskaitos projektuose.
Ar būtina įvertinti valstybės pagalbos klausimą koncepcijos rengimo metu? Teikiant veiksmo koncepciją turi būti aiškiai nurodyta ar bus teikiama valstybės pagalba, ar ne. Jei bus teikiama valstybės pagalba, reikia nurodyti ar ji bus teikiama pagal de minimis reglamentą, ar pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą, ar taikant individualią valstybės pagalbos schemą. Teikiant veiksmo koncepciją individuali valstybės pagalbos schema turi būti suderinta su EK arba veiksmo koncepcijoje pateikti terminai, kada planuojama ją suderinti. Pažymėtina, kad individualios valstybės pagalbos schemos suderinimo su EK terminai turi būti įvertinti atsižvelgiant į DNR priemonių įgyvendinimo terminus
Kokia informacija apie supaprastintai apmokamas išlaidas turi būti nurodyta sutartyje? Jei veiksmo koncepcijoje nurodyta, kad skėtiniams projektams taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai, ir jų nustatymo metodikos yra suderintos su DNR plano koordinatoriumi, šie dydžiai ir kita susijusi informacija turi būti nurodyta veiksmo įgyvendinimo sutartyje, kaip to reikalauja Aprašo 7 priede patvirtintos veiksmo projekto įgyvendinimo sutarties pavyzdinės formos 5.2 papunktis. Kai skėtiniuose projektuose veiksmo administravimo išlaidoms yra planuojama taikyti fiksuotąją normą, veiksmo įgyvendinimo sutartyje taip pat turi būti nurodyta ši informacija; tam tikrais atvejais (pvz. taikant Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 10 priedą) pakanka nuorodos į metodiką, kurioje nustatyti fiksuoti dydžiai. Atkreipiame dėmesį, kad skėtinio projekto administravimo išlaidos turi būti įskaičiuotos į bendras veiksmo administravimo išlaidas ir neturėtų kartu viršyti 7 procentų patirtų tinkamų finansuoti veiksmo veiklų vykdymui išlaidų.
Kokio dydžio gali būti administravimo išlaidos? Kokią dalį jos gali sudaryti projekto išlaidų? Yra inicijuojamas DNR Aprašo pakeitimas, siekiant įtvirtinti nuostatas dėl veiksmų administravimo išlaidų dydžio. Planuojama nustatyti, kad „Veiksmo (projekto) administravimo išlaidos negali viršyti 3 procentų veiksmo (projekto) veiklų vykdymo išlaidoms apmokėti numatytų lėšų. Kai veiksmas įgyvendinamas skėtiniu būdu (t.y. veiksmo projektus atrenka veiksmo plėtotojas), veiksmo administravimo išlaidos (įskaitant veiksmo projektų administravimo išlaidas) negali viršyti 7 procentų veiksmo veiklų vykdymo išlaidoms apmokėti numatytų lėšų. Išmokėtų lėšų veiksmo (projekto) ar veiksmo, įgyvendinamo skėtiniu būdu, administravimo išlaidoms apmokėti suma negali viršyti atitinkamai 3 procentų arba 7 procentų patirtų tinkamų finansuoti veiksmo (projekto) ar veiksmo, įgyvendinamo skėtiniu būdu, veiklų vykdymo išlaidų”. Siekiant užtikrinti, kad visos veiksmo išlaidos ateityje būtų tinkamos finansuoti iš 2021–2027 m. ES struktūrinių fondų lėšų ir Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų finansavimo šaltinių, t.y. laikantis ES teisės aktų reikalavimų, ir atitinkamai nebūtų patiriama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nuostolių, minėtų maksimalių ribų turi būti laikomasi rengiant veiksmo koncepcijas ir planuojant jose veiksmo administravimo išlaidas, taip pat rekomenduojama analogiškas nuostatas įtraukti į šiuo metu rengiamas veiksmo įgyvendinimo sutartis.
Kaip bus skiriami asignavimai išlaidoms? Pamečiui ar bus skiriama visa suma viena sutartimi ar kitu dokumentu iki 2022 metų? DNR plano veiksmams įgyvendinti reikalingos lėšos už konkretų veiksmą atsakingoms ministerijoms skiriamos tokiu būdu: 2020 m. asignavimai skiriami iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, tai įtvirtinant LRV nutarime Nr.  832. Nutarimu patvirtinus 2020 m. sumą, už veiksmo įgyvendinimą atsakinga ministerija, kaip asignavimų valdytojas, turi teikti pažymas per VBAMS dėl sąmatų tikslinimo, t. y, įsikelti patvirtintas valstybės vardu skolintų lėšų sumas į savo sąmatas. 2021 m. asignavimai skirti DNR plano veiksmams įgyvendinti yra įtraukti į rengiamą 2021 m. valstybės biudžeto projektą ir yra numatyti ministerijos, atsakingos už veiksmo įgyvendinimą, asignavimuose.
Jeigu bus skiriama pamečiui, be juridinio įsipareigojimo tolimesniam finansavimo skyrimui, kuo galime remtis panaudodami administravimo išlaidas 2020 metais, kai tiesioginių išlaidų nebus patirta? Patvirtinta veiksmo koncepcija su konkrečia veiksmui numatyta suma bei jos pagrindu pasirašyta finansavimo sutartis ir yra pagrindas, kuriuo remiantis bus skiriami asignavimai. Įgyvendinant DNR aprašo veiklas, vykdymo išlaidų patyrimas su administravimo išlaidų išmokėjimu nėra susietas. Yra numatytas reikalavimas, kad bendrai administravimo išlaidos tiek planavimo etape, tiek įgyvendinus veiksmą neviršytų 7 arba 3 proc.
Kaip ir kada bus skaičiuojama iki 7 proc. netiesioginių išlaidų suma? PVZ 2020 metais iš vis nebus patiriama tiesioginių išlaidų. Skaičiuojant netiesiogines išlaidas, turi būti  vertinama kiek viso veiksmo įgyvendinimo metu buvo patirta tiesioginių išlaidų, neatsižvelgiant į jų patyrimą konkrečiais kalendoriniais metais (Taip pat žr. į atsakymą prie 2 klausimo).
Ar tinkamos finasuoti išlaidos, kurios veiksmo plėtotojo patirtos iki sutarties su ministerija sudarymo? DNR plano veiksmo išlaidų tinkamumo pradžios data nustatoma atsižvelgiant į numatomą šio veiksmo finansavimo šaltinį:
1) jei veiksmas bus finansuojamas iš RRF, jo išlaidų (tinkamų deklaruoti iš RRF) patyrimo pradžios data negali būti ankstesnė nei 2020-02-01 (ši data bus įtvirtinta reglamente)
2) jei veiksmas bus finansuojamas iš 2021-2027 m. ES fondų investicijų programos, jo išlaidų (tinkamų deklaruoti EK) patyrimo pradžios data negali būti ankstesnė nei 2021-01-01 (ši data bus įtvirtinta reglamente)
3) jei veiksmas bus finansuojamas iš ReactEU instrumento, jo išlaidų (tinkamų deklaruoti EK) patyrimo pradžios data negali būti ankstesnė nei 2020-02-01 (ši data bus įtvirtinta reglamente)
4) jei veiksmas bus finansuojamas iš valstybės biudžeto ir bus skiriamos lėšos pabaigti iš Valstybės investicijų programos (VIP) pradėtus finansuoti projektus,  jo išlaidų patyrimo pradžios data negali būti ankstesnė nei nustatyta sutartyje dėl šio VIP projekto,;
5) jei veiksmas bus finansuojamas iš valstybės biudžeto ir iki DNR plano patvirtinimo jis nebuvo pradėtas įgyvendinti (t.y. dėl jo įgyvendinimo nebuvo sudaryta sutartis), jo išlaidų patyrimo pradžios data negali būti ankstesnė nei DNR plano patvirtinimo data (2020 m. birželio 10 d.).
6) jei veiksmas bus finansuojamas iš aukščiau nenurodyto finansavimo šaltinio, jam yra taikoma konkrečiam finansavimo šaltiniui nustatyta išlaidų tinkamumo pradžios data.
7) jei veiksmas finansuojamas iš dviejų ar kelių šaltinių, kiekvienai išlaidų daliai yra taikomos konkretaus finansavimo šaltinio taisyklės dėl išlaidų tinkamumo pradžios.
     Pavyzdžiui, jei veiksmą numatyta finansuoti iš valstybės biudžeto ir  2021-2027 metų ES investicijų veiksmų programos, išlaidos patirtos nuo 2021-01-01 bus tinkamos finansuoti iš 2021-2027 m. ES lėšų, o išlaidos patirtos  2020 metais - iš valstybės biudžeto - pagal aukščiau nurodytas datas.

Atkreiptinas dėmesys, kad be nurodytos anksčiausios išlaidų tinkamumo datos, išlaidų tinkamumą (įskaitant ir išlaidų tinkamumo pradžios datą), gali papildomai apriboti:
- konkretaus finansavimo šaltinio išlaidų tinkamumo taisyklės (nustatytos reglamentuose ar jų projektuose, jei jie dar nepatvirtinti; taip pat nacionalinėse taisyklėse);
- valstybės pagalbos taisyklės;
- ministerijos, kuri atsakinga už veiksmą, nustatytos projekto (-ų) finansavimo sąlygos (įtvirtintos sutartyje su veiksmo plėtotoju ar projektų finansavimo sąlygų apraše).
- kiti nacionaliniai teisės aktai.

Klausimas: ar iš projektų, kurie finansuojami pagal DNR tvarkos aprašą, tinkamas finansuoti ilgalaikio turto pirkimas?

DNR tvarkos aprašas apima projektus, kurių išlaidos bus finansuojamos iš:

- 2021-2027 m. ES lėšų pagal skirtingus fondus (ERPF, ESF)

- RRF lėšų

- VB lėšų

Kai projektą numatoma finansuoti iš 2021-2027 m. ERPF lėšų (arba ESF lėšų taikant kryžminį finansavimą, kuris negalės viršyti 15 proc. prioriteto lygiu), vadovaujantis 2021-2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamento projektu, bus taikomi šie apribojimai ilgalaikio turto pirkimui:

- žemės pirkimo išlaidos negali sudaryti daugiau nei 10 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (apleistose ir ankstesnės pramoninės paskirties vietovėse perkant žemę, kurioje yra pastatų, – 15 proc.).

Kai projektą numatoma finansuoti iš 2021-2027 m. ESF lėšų, vadovaujantis 2021-2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamento ir ESF+ reglamento projektais, bus taikomi šie apribojimai ilgalaikio turto pirkimui, t.y. netinkama finansuoti:

- infrastruktūros, žemės ir kito nekilnojamojo turto pirkimo išlaidos;

- baldų, įrangos (įrenginių) ar transporto priemonių pirkimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai:

(a)     šio turto pirkimas yra būtinas siekiant projekto tikslo (pvz. kai šio turto naudojimas yra būtinas ir po projekto, kad būtų užtikrintas projekto tikslo tęstinumas); arba

(b)    šis turtas projekto įgyvendinimo laikotarpiu pilnai nusidėvi (t.y. finansuojama tik projekto įgyvendinimo laikui proporcinga šio turto vertė); arba

(c)     šio turto pirkimo išlaidos projekte yra geriausia ekonomiškai pagrįsta alternatyva (t.y. kitos alternatyvos, pvz. nuoma, yra mažiau ekonomiškai pagrįstos)

Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis 2021-2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamento projektu, be šių apribojimų išlaidų tinkamumą reglamentuos nacionalinės išlaidų tinkamumo taisyklės. Kadangi jos dar nėra parengtos, rekomenduojame vadovautis 2014-2020 m. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių VI skyriumi ir Rekomendacijomis dėl projektų išlaidų atitikties Europos Sąjungos struktūrinių fondų reikalavimams.

Kai projektą numatoma finansuoti iš RRF lėšų, vadovaujantis RRF reglamento projektu, nėra specifinių nuostatų dėl ilgalaikio turto įsigijimo ribojimo, kadangi su EK bus atsiskaitoma ne už išlaidas, o už sutartų tikslų, tarpinių tikslų ir rodiklių pasiekimą. Tačiau vis tiek reikės vadovautis patikimo finansų valdymo principu (ekonomiškumu, veiksmingumu, efektyvumu, orientacija į veiklos rezultatus ir veiksminga biudžeto vykdymo vidaus kontrole pagrįstas finansų valdymo principas), kaip nustatyta Finansiniame reglamente. Šiuo metu nėra žinoma, bet neatmestina, kad šiam principui įgyvendinti gali būti rengiamos nacionalinės išlaidų tinkamumo taisyklės, nors išlaidos ir nebus deklaruojamos EK. Kilus abejonių siūlome vadovautis aukščiau pateiktais paaiškinimais dėl 2021-2027 m. projektų išlaidų tinkamumo.

Kai projektą numatoma finansuoti iš VB lėšų, reikia vadovautis nacionaliniais teisės aktais.

Investiciniams projektams į infrastruktūrą reikia vadovautis LRV 2001 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. 478 nuostatomis ir FM 2001 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 201 „Dėl Investicijų projektų rengimui taikomų reikalavimų aprašo patvirtinimo“ nuostatomis. Išvardinti visų netinkamų išlaidų neįmanoma, reikėtų žiūrėti kokios išlaidos yra tinkamos.

„Minkštiesiems“ projektams iš VB siūlome vadovautis paaiškinimais, pateiktais dėl 2021-2027 m. ESF projektų išlaidų tinkamumo.

Įsigyjant ilgalaikį turtą, kuris priskiriamam prie veiksmo administravimo išlaidų, turi būti vadovaujamasi analogiškais aukščiau išvardintais principais.

Taip pat pažymime, kad DNR aprašo 29 (2) punkte išvardintos visos galimos administravimo išlaidos, tačiau atkreipiame dėmesį, kad kiekvieno projekto atveju turi būti įvertinta, kad finansuojamos būtų tik būtinos konkrečiam veiksmui administruoti išlaidos.

Palikti atsiliepimą
En