A. Mickevičiaus biblioteka – bjaurusis ančiukas virtęs gulbe

Šiemet rugsėjį 70-ties metų jubiliejų švenčianti Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka skaitytojus ir lankytojus pasitinka atverdama seniausius savo istorinius klodus ir praturtėjusi XXI amžiaus technologijomis.

Dar 2006 metais valstybės investicijų programos lėšomis pradėta bibliotekos rekonstrukcija, ne kartą nutraukta dėl pinigų stygiaus, bus  baigta šių metų pabaigoje, įgyvendinus Europos Sąjungos  fondų lėšomis finansuojamą bibliotekos pastatų modernizavimo projektą. Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) administruojamam projektui iš viso skirta daugiau kaip 4,3 mln. eurų ES fondų investicijų.    

Rūsiuose – amžių tėkmės ženklai

Į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą įrašytas turtingos architektūros pastatų kompleksas Trakų gatvėje, vadinamieji Zenkovičių – Tiškevičių rūmai, rekonstrukcijos metu atgavo savo istorinę vertę ir grožį, kuriuo pasimėgauti dabar gali kiekvienas, užsukęs į atgimusią biblioteką.

Po bibliotekos pastatu esantys rūsiai, prikelti naujam gyvenimui, skaičiuoja nuo 600 iki 100 metų. Tyrinėtojų rūsiuose rasti seniausi kultūriniai sluoksniai siekia XIV a. pabaigą – XV a. pradžią. Skliautai mena gotikinį Vilnių, o grindinyje rastas buvęs latakas vandeniui nutekėti, dabar  eksponuojamas po stiklu, – iš XVII a.

Dar viena istorinė vertybė – tarpukarį menantis ir iki šiol funkcionuojantis nuotekų vamzdis rūsio interjere įkomponuotas tarsi inkliuzas. Įrenginėjant bibliotekos pastatus jungiantį požeminį koridorių, buvo atrastas posesijoje buvusios ledainės rūsys, kurio akmeninis mūras su jame išlikusiomis nišomis žvakėms papuošė koridoriaus sieną.  

Įspūdinguose bibliotekos rūsiuose numatyta įrengti skaityklą-kavinę, kurioje veiks ir mobilus internetas.   

„Bibliotekos rūsiai – išskirtinai vertingi ir tam tikra prasme unikalūs, nes skirtingu laiku egzistavę   statiniai dabar tapo vientisos rūsio erdvės dalimi. Čia kaip muziejuje gali apžvelgti skirtingų amžių mūrų evoliuciją“, – nuveiktu didžiuliu darbu džiaugiasi statinio projekto vadovė ir architektė Irena Staniūnienė.

Dar plačiau atsivėrė visuomenei

Istoriniai sluoksniai atrasti ir restauruoti visose bibliotekos erdvėse, pradedant rūsiais ir baigiant palėpe, kur įrengti kabinetai bibliotekos darbuotojams. Einat iš aukšto į aukštą, iš vienos erdvės į kitą,  gali keliauti laiko ratu, matyti laiko ženklus, kur gotiką keičia barokas, pastarąjį – klasicizmas, eklektikos stilius. 

Po dažų sluoksniais bibliotekos erdvėse atrasta reto grožio polichrominė sienų ir lubų tapyba. Ją meistriškai restauravo tapybos, polichromijos restauratoriai Indrė Valkiūnienė ir Šarūnas Juršėnas.  Polichrominę tapybą ir lipdinius atkūrė Vytauto Dzindziliausko įmonė, o restauratorės Aelitos Bielinytės rankos naujam gyvenimui prikėlė koklines buvusių rūmų krosnis, kurios dabar puošia daugelį bibliotekos patalpų.     

Pastatų kompleksas po rekonstrukcijos tarsi įgijo naują tapatybę – pats savaime tapo įdomiu, lankytinu kultūros paveldo objektu, kuriame bibliotekos darbuotojai organizuoja didelio populiarumo sulaukiančias ekskursijas.  

Pasak  bibliotekos vyriausiosios kultūrinių veiklų koordinatorės Editos Sėdaitytės, po rekonstrukcijos biblioteka dar plačiau atsivėrė visuomenei, kviesdama į savo atgimusias erdves. Renginių ir jų lankytojų skaičiai bibliotekoje išaugo dvigubai, o labiausiai augo ekskursijų skaičius. Atsirado įvairių kultūrinių renginių, skirtų bendruomenėms, pačių lankytojų inicijuojamų renginių.

“Mes esame bendruomenės biblioteka ir žmonės čia gali save išreikšti įvairiausiomis formomis. Tiesa, vis dar labai nustemba, išgirdę, kad bibliotekos erdvėmis – renginių, parodų salėmis – gali  naudotis nemokamai, žinoma, jei renginys yra atviras. Uždariems renginiams patalpos nuomojamos”, – pasakoja E. Sėdaitytė.

Bibliotekos erdvėse rengiami leidyklų knygų pristatymai, muzikos mokyklų moksleivių perklausos, organizuojamos konferencijos. Parodų salėje eksponuojami profesionalių menininkų kūriniai – parodų kalendorius jau suplanuotas 2021 metams.

Kūrybinėje laboratorijoje vyksta edukaciniai renginiai suaugusiems: jie čia gali išbandyti 3D spausdintuvus, konstruktorius, dronus.

Jaukiems susibūrimams – Vaizdų palėpė

Biblioteka praturtėjo dar viena unikalia erdve – Vaizdų palėpe, pro kurios langus atsiveria užburiančios Senamiestį juosiančių kalvų panoramos su stogų ir bažnyčių bokštų siluetais. Patogiai įsitaisius sėdmaišiuose,  galima žiūrėti filmus, klausytis muzikos įrašų ar vinilinių plokštelių, išsirinkus jas iš bibliotekos mediatekos.

Visiems atvirą Vaizdų palėpę galima rezervuoti įvairiems susitikimams, aptarimams, diskusijoms. Žmonės, pavyzdžiui, čia rengia savo kelionių nuotraukų ar filmų peržiūras, kitus kamerinius susitikimus.  

Nauja kultūrine erdve Vilniaus senamiestyje tapo ir bibliotekos kiemas, iki tol net 14 metų buvęs statybų aikštele. Kieme atstatytame vieno aukšto su rūsiu pastate įrengtos mokymų auditorijos.   

Uždaras knygų saugyklas pakeitė atviri fondai, mediatekos, infotekos erdvės, atsirado daug jaukių vietų prisėsti su knyga, dirbti kompiuteriu. Atnaujintas ir Vaikų bibliotekos skyrius, įsikūręs  keliose gretimo pastato patalpose.

Pritaikant patalpas žmonėms su negalia, įrengtas panoraminis liftas, kurį architektė I. Staniūnienė sugebėjo tiesiog meistriškai įtupdyti pagrindinės bibliotekos laiptinės erdvėje.   

Automatizavus skaitytojų aptarnavimą, knygas jie gali savarankiškai grąžinti bet kuriuo paros metu, taip pat rezervuoti elektroniniu būdu ar telefonu.  

Užėję pasidairyti į atnaujintas bibliotekos patalpas, žmonės čia atranda europinio lygio biblioteką ir išskirtinę kultūrinę erdvę pačioje Senamiesčio širdyje.