Viso rezultatų: Žiūrėti visus
lt
en
Pradžia
En

Atgimusios Rasų kapinės priglaus ir 1863-1864 m. sukilimo dalyvių palaikus

Atgimusios Rasų kapinės priglaus ir 1863-1864 m. sukilimo dalyvių palaikus

Vilniaus Rasų kapinių Centrinei koplyčiai sutvarkyti, įrengiant joje kolumbariumus 1863-1864 metų sukilimo dalyvių palaikams, iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų papildomai skirta beveik 300 tūkst. eurų.

Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA) teigiamai įvertinus Vilniaus miesto savivaldybės prašymą Vilniaus istorinių Rasų kapinių koplyčių, tvorų, atskirų paminklų tvarkybos projektui skirti papildomą finansavimą, LR Kultūros ministerija skyrė papildomų lėšų šiam projektui įgyvendinti. Papildomo finansavimo prireikė, Vyriausybei nusprendus, kad Rasų kapinių Centrinė koplyčia yra tinkamiausia vieta sukilėlių palaikams palaidoti.

2017 metais vykdant Gedimino pilies kalno tvarkymo darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai kalno aikštelėje aptiko 1863-1864 metų sukilimo dalyvių palaikus. Čia jų kūnai buvo užkasti po to, kai 21 prieš Rusijos caro valdžią kovojusiam sukilimo dalyviui, tarp jų ir vadams -  Zigmantui Sierakauskui ir Konstantinui Kalinauskui – Lukiškių aikštėje buvo viešai įvykdyti mirties nuosprendžiai.

Šiuo metu archeologai yra suradę 20-ies sukilėlių kūnus. Pavasarį atnaujinus archeologinių tyrimų darbus, bus ieškoma vienintelių dar nerastų palaikų.     

Sukilėlių palaikus sarkofaguose numatoma palaidoti Centrinės Rasų kapinių koplyčios nišose įrengtuose dviejuose kolumbariumuose.  

Visapusiškai tvarkomos pirmą kartą 

Vienos seniausių ir unikaliausių Lietuvos kapinių - 1796 metais įsteigtos Rasų kapinės – ES struktūrinių fondų ir Vilniaus savivaldybės lėšomis pradėtos tvarkyti praėjusių metų pavasarį. Tokios apimties ir kompleksiškumo darbai tautos panteonu vadinamosiose istorinėse kapinėse atliekami pirmą kartą.

11 ha teritorijoje yra daugiau nei 14 tūkst. kapaviečių, 263 kultūros paveldo objektai, 12 įvairaus stiliaus koplyčių.

Užbaigus projekto pirmąjį etapą, Rasų kapinėse bus sutvarkytos 6 koplyčios, tvoros, 341 kapavietė, iš kurių 141 yra įtraukta į kultūros vertybių registrą. Planuojama atnaujinti ir sutvarkyti istorinių kapinių takus, laiptus, stabilizuoti slenkančius šlaitus, apšvietimą bei įrengti vaizdo stebėjimo sistemą.

Vėliau bus atnaujinti kapinių administracijos pastatas, kapinių tvoros. 

Šiuo metu Rasų kapinėse jau baigiamos restauruoti 5 koplyčios, stabilizuojami šlaitai, atnaujinami laiptai, pradėti atskirų kapaviečių tvarkymo darbai.

Kapinės bus užbaigtos tvarkyti iki 2020 metų. Projektui įgyvendinti, įskaitant ir papildomą finansavimą, skirta daugiau nei 2,3 mln. eurų Europos Sąjungos ir Vilniaus savivaldybės lėšų.

Kapinės - šalies istorijos ir kultūros paminklas

1796 metais įsteigtose Rasų kapinėse palaidoti įvairių tautybių mokslo, visuomenės, kultūros veikėjai: Vilniaus universiteto profesoriai, valstybininkai, visuomenininkai, rašytojai, muzikai, aktoriai, dailininkai ir sukilimų dalyviai. Amžino poilsio čia atgulė ir pirmųjų lietuviškų draugijų steigėjai, ir Vasario 16-osios akto signatarai, ir Lietuvos kariuomenės kariai, žuvę 1920 metais kovose už Vilnių, ir 1941 metų Birželio sukilimo dalyviai.

Čia ilsisi lietuvių patriarchas Jonas Basanavičius, kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, rašytojai Kazys Boruta, Petras Cvirka, Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, Lietuvos konstitucinės teisės kūrėjas Mykolas Romeris, visuomenės veikėjai Jonas ir Petras Vileišiai, garsaus lenkų politiko, maršalo Juzefo Pilsudskio širdis.

Palikti atsiliepimą
En