Naujas ES projektas padės miestams Vakarų Balkanuose ir Turkijoje didinti atsparumą klimato kaitos poveikiui
Vakarų Balkanų, Turkijos miestų, ir Europos Sąjungos atstovai š. m. lapkričio 24 d. vykusioje konferencijoje keitėsi gerąja patirtimi kovojant su klimato kaita ir remiant vietinę energetikos transformaciją. Renginiu oficialiai pradėtas projektas „ES už energetikos kaitą: Merų paktas Vakarų Balkanų šalyse ir Turkijoje”.
Šio projekto tikslas – įgyvendinti energetikos transformaciją ir kovoti su klimato kaita Vakarų Balkanuose ir Turkijoje, padedant regiono miestams vykdyti savo energetikos ir klimato kaitos įsipareigojimus.
Merų paktas dėl klimato ir energetikos yra pasaulinis miestų aljansas, kurio ilgalaikė vizija – remti klimato kaitai atsparių ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių miestų visuomenes. Projekte dalyvaujantys miestai rengia ir įgyvendina Tvarios energetikos ir klimato veiksmų planą (SECAP), kuriuo įsipareigoja iki 2030 m. bent 40 procentų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir pagerinti savo atsparumą klimato kaitos poveikiui.
Ši ES iniciatyva taip pat rems nedidelės apimties infrastruktūros projektus pasirinktose savivaldybėse, kuriais bus siekiama parodyti, kaip skirtingi miestai gali vienu metu kovoti su klimato kaita ir didinti savo piliečių gerovę. Be to, regioninio bendradarbiavimo skatinimas ir valdymas visais lygmenimis turėtų sustiprinti ilgalaikį projekto tvarumą.
Europos Komisijos Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinio direktorato atstovas Roberto Estellés Colom savo sveikinimo kalboje pabrėžė, kad „Merų pakto išplėtimas į Vakarų Balkanus ir Turkiją yra svarbi priemonė įgyvendinant Vakarų Balkanų žaliąją darbotvarkę. 2020 m. lapkričio 10 d. Sofijos aukščiausiojo lygio susitikime Vakarų Balkanų lyderių patvirtinta Žalioji darbotvarkė yra nauja regiono augimo strategija, leisianti pereiti nuo tradicinio prie tvarios ekonomikos modelio, laikantis Europos žaliojo kurso. Merų paktu bus remiamas Žaliosios darbotvarkės tikslų įgyvendinimas, siekiant suderinti regioną su ES 2050 m. siekiu paversti Europą anglies dioksido neutralumo neturinčiu žemynu, įskaitant kovą su oro, vandens ir dirvožemio tarša.“
Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Lidija Kašubienė pasveikino renginio dalyvius ir palinkėjo įgyvendinant projektą „Europos, regiono, šalies ir miestų įsitraukimo, jo žinomumo didinimo, projekto dalyvių aktyvumo ir įsitraukimo į sistemingą klimato kaitos valdymą ir energetikos planavimą.”
Konferencijoje buvo pristatyti ne tik projekto tikslai, bet ir sėkmingų klimato kaitos valdymo veiksmų miesto lygmeniu pavyzdžiai. Grupės sesijos metu regiono merai apsikeitė savo požiūriais į iššūkius, su kuriais susiduriama kuriant ir įgyvendinant veiksmingą klimato politiką, aptarė būdus, kaip sėkmingai keisti energetiką vietos lygmeniu.
Renginyje dalyvavo projekto paramos gavėjai, partneriai, donorai, įgyvendinančių organizacijų atstovai. Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga ir Vokietijos federalinė ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi ministerija (BMZ). Vakarų Balkanuose jį įgyvendina Vokietijos vystomojo bendradarbiavimo agentūra (GIZ), o Turkijoje – Centrinė projektų valdymo agentūra.
Projektas pradėtas įgyvendinti 2021 m. kovo mėnesį, bendra jo trukmė 48 mėnesiai, vertė - 9.335 milijonai eurų. Pirmaisiais projekto įgyvendinimo mėnesiais buvo sudarytos jo veiklos planas, pradėta bendradarbiauti su projekto dalyviais bei partneriais Vakarų Balkanuose ir Turkijoje.