Nors šiandien absoliuti dauguma, arba 95 proc. socialinių būstų, savivaldybių administracijų atstovų teigimu, yra įrengiami įprastuose daugiabučiuose, tačiau tokios kaimynystės nenori dalis šalies gyventojų. Visgi daugumos savivaldybių tarnautojai renkasi socialinių būstų integracijos politikos kryptį, kuri garantuotų, kad nepageidaujamų kaimynų „salelių“ visoje Lietuvoje būtų kur kas mažiau nei dabar.
Savivaldybės renkasi integracijos politiką
Savivaldybių administracijos darbuotojų apklausos duomenimis, 62 proc. savivaldos atstovų yra įsitikinę, kad efektyviausia integracijos politika būtų įrengiant socialinius būstus įprastuose daugiabučiuose. Tuo tarpu 23 proc. savivaldos atstovų mano, kad socialinių būstų gyventojus reiktų įkurdinti įrengiant atskirus daugiabučius. 8 proc. respondentų tinkamiausias būdas būtų socialinių būstų įrengimas nuosavuose namuose, o 7 proc. siūlo taikyti kitus būdus, pavyzdžiui, socialinius būstus įrengti nenaudojamuose pastatuose ar rekonstruoti ir gyvenimui pritaikyti jau esamus pastatus.
„Tokios Europos šalys kaip Vokietija, Prancūzija, Suomija ar Švedija šiandien kuria socioekonomiškai mišrias kaimynystes. Jų praktika rodo, kad įrengiant socialinius būstus plačiu spinduliu, daugeliu atveju socialinio būsto gyventojai stengiasi prisitaikyti, prisiderina prie kaimynų, perima jų įpročius, galbūt net užmezga reikšmingas pažintis bei integruojasi į bendruomenę. Ypatingai socialinės aplinkos poveikį jaučia vaikai ir paaugliai“, – teigia savivaldybių apklausą inicijavusios Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Lidija Kašubienė.
Jos teigimu, skurdžiai gyvenantys ir teisę į valstybės pagalbą turintys žmonės yra ir jaunos šeimos, ir vienišos mamos, ir neįgalieji – klaidinga manyti, kad tai bėdų su svaigalais turintys, pagarbia kaimynyste nesuinteresuoti asmenys.
„Savivaldybės turi visas galimybes savarankiškai pasirinkti, kokiais būdais plėtoti socialinio būsto fondą. Jos gali pirkti būstus daugiabučiuose namuose, statyti naujus ar rekonstruoti negyvenamosios paskirties pastatus. Vis tik manome, kad savivaldybės neturėtų statyti daugiabučių namų, skirtų tik socialinio būsto nuomininkams ir tuo pačiu didinti jų izoliaciją. Geriau būtų ieškoti galimybių mišrios kaimynystės kūrimui“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.
Pasak viceministro, labai dažna problema, kad sudarius socialinio būsto nuomos sutartį, pamirštama prižiūrėti, kaip nuomininkai laikosi joje numatytų įsipareigojimų, vengiama padėti daugiabučio namo gyventojams spręsti problemas, kurias galimai sukelia vienas ar kitas socialinio būsto nuomininkas.
„Manome, kad nuomos sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymo užtikrinimas ir savivaldybės socialinių darbuotojų pagalba šioje srityje labai padėtų pagerinti neigiamą visuomenės nuomonę apie socialinio būsto nuomininkus“, – teigia viceministras E. Bingelis.
Gyventojai su integracija sutinka, tačiau ne šalia
Tuo tarpu visuomenės nuomonės tyrimas dėl socialinio būsto politikos parodė gyventojų nuomonės prieštaringumą: socialinių būstų gyventojų integravimui neprieštarautų, tačiau ji turi vykti ne kaimynystėje.
Socialinių būstų įrengimui įprastuose daugiabučiuose pritaria didžioji dauguma šalies gyventojų (76 proc.). Tačiau po eksperimento, atlikto 60-ties Lietuvos miestų ir miestelių daugiabučių, paaiškėjo, jog kas trečias Lietuvos daugiabučių gyventojas nenorėtų, kad tokie socialiniai būstai būtų įrengti šalia jų.
Psichologo Pauliaus Rakštiko teigimu, tokie rezultatai atspindi deklaratyvų altruizmą, tačiau tuo pat metu rodo, jog realiai dalis visuomenės nuo tokių problemų norėtų tiesiog atsiriboti, jų nematyti.
„Izoliuodami nepatinkančią bendruomenės dalį žmonės pasijaučia tariamai saugesni ir teisingesni. Tačiau realiai negalią turintys žmonės, kiti gyvenimo negandų bei sunkumų prislėgti žmonės tokiu būdu tampa svetimkūniu. Sakome, kad esame humaniški, linkime jiems gero, tačiau panašu, kad norėtume jų tiesiog nematyti, su jais nesusidurti bent jau artimiausioje aplinkoje. Bet jie yra integrali mūsų visuomenės, viso socialinio audinio dalis. Todėl į galvą ateina gana drastiška analogija. Kai prasidėjus plikledžiui nikstelėsite arba susilaužysite koją – negi nusipjausite ją? Negi galvosite, kam man ji tokia: deformuota ir nefunkcionali? Gal geriau tegu auga ir vystosi savarankiškai padėta kur nors rūsyje? Mintis skamba absurdiškai, bet kai kalbame apie socialinių būstų gyventojus, panašu, kai kam ji suskamba visai įtikinamai “, – aiškina psichologas.
Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis Lietuvoje numatoma įkurti iš viso beveik 2000 socialinių būstų visoje šalyje. Tam planuojama skirti apie 50 mln. eurų ES investicijų.
„Didžiausia socialinio būsto integracija planuojama Vilniuje, kur numatytas iš viso 472 naujų būstų įrengimas, Kaune numatyta 391 socialinio būsto įrengimas. Taip pat planuojama socialinių būstų integracijos plėtra ir Šiaulių regione“, – teigia CPVA vadovė L. Kašubienė.
Apie tyrimus:
Savivaldybių administracijų apklausą, vykdytą 2018 m. spalio ir lapkričio mėnesiais, inicijavo ES struktūrinių fondų priemonę socialinio būsto fondo plėtrai administruojanti Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). Siekiant išsiaiškinti socialinio būsto politikos įgyvendinimo praktikos aspektus Lietuvoje, apklausoje dalyvavo 60 savivaldybių – 8 savivaldybių administracijos direktoriai, 58 savivaldybių specialistai, dirbantys su socialiniu būstu, iš viso – 66 respondentai.
Visuomenės nuomonės tyrimą siekiant identifikuoti gyventojų nuostatas socialinio būsto fondo plėtros bei socialinio būsto gyventojų atžvilgiu, atliktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu 2017 m. lapkričio 6–19 d. Apklausti 841 18 m. ir vyresni šalies gyventojai visoje Lietuvoje.
Daugiau informacijos:
Eglė Kučinskaitė
Centrinės projektų valdymo agentūros
Komunikacijos skyriaus viršininkė
Tel. 8 5 219 15 77, mob. tel. 8 652 80754
El. paštas e.kucinskaite@cpva.lt