Vyriausybė pritarė tolesnei strateginio valdymo procesų integracijai
2020 m. spalio 20 d. Vyriausybė pateikė Seimui vieno iš svarbiausių – Strateginio valdymo įstatymo (SVĮ) pakeitimus ir su jais susijusių septynių įstatymų pataisas. Šiomis pataisomis Aštuonioliktoji Vyriausybė siekia dar labiau tobulinti Strateginio valdymo sistemą, siūlo keisti esamą praktiką arba sukurti naujas Strateginio valdymo sistemos praktikas.
Keičiant SVĮ, visų pirma siekiama ištaisyti netikslią Nacionalinio pažangos plano (NPP) ir Vyriausybės programos subordinaciją. Vyriausybė siūlo, kad NPP strateginiams tikslams dešimtmečiui pritartų Seimas, nes ši institucija tvirtina Vyriausybės programą ir jos veiklos prioritetus.
Septyni esami strateginio valdymo principai: darnumo ir integralumo; veiksmingumo ir orientavimosi į rezultatus, įrodymais grįsto valdymo; efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo; bendradarbiavimo; atvirumo ir įtraukimo; lyčių lygybės ir nediskriminavimo – papildomi ateities vertinimo principu. Juo vadovaujantis, rengiant planavimo dokumentus sistemiškai ir kompleksiškai bus nagrinėjamos ir vertinamos įvairios ateities alternatyvos, jų galima įtaka Lietuvai Europos ir pasaulio pokyčių kontekste. Numatoma, kad strateginiai tikslai bus formuluojami vertinant valstybės pažangos scenarijų įtaką Lietuvai ir konkrečioms valstybės veiklos sritims.
SVĮ pataisose išskiriamas atskiras valstybės strategijų lygmuo (valstybės pažangos strategija, nacionalinio saugumo strategija, bendrojo teritorijos plano koncepcija), kurio dokumentais (strategijomis) siekiama sukurti tinkamus pagrindus ir aplinką viešojo valdymo sprendimų priėmimui.
Siūlomos SVĮ pataisos numato glaudesnį Vyriausybės ir Seimo bendradarbiavimą valstybės pažangos strategijos parengimo procesuose. Taip pat siūlomas Vyriausybės ir Seimo kanceliarijų bendradarbiavimas stebint šios strategijos įgyvendinimą. Šių nuostatų veikimas bus praktiškai išbandytas jau netrukus – spalio 25 d. Vyriausybė oficialiai pradeda valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ parengimo darbus.
Rengiant pagrindinį Strateginio valdymo įstatymą, kiek anksčiau jau buvo keičiami per 40 kitų teisės aktų, o spalio 20-ąją Vyriausybė pritarė tolesnei strateginio valdymo procesų integracijai. Siekiant suderinti nuostatas su Strateginio valdymo įstatymu, kartu keičiami Regioninės plėtros, Investicijų, Teritorinio planavimo, Žemės, Nacionalinio saugumo pagrindų ir Viešojo administravimo įstatymai.
Viešojo administravimo įstatymo pataisomis siekiama nustatyti lankstesnius reikalavimus suteikiant viešojo administravimo įgaliojimus viešosioms įstaigoms. Šios pataisos būtinos siekiant užtikrinti spartų ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų investavimą, mažinti institucijoms tenkančią administracinę naštą bei perteklinę teisėkūrą įstatymų lygmeniu. Pataisomis nustatoma, kad viešosioms įstaigoms, kurių savininkė yra valstybė, viešojo administravimo įgaliojimai galės būti suteikiami Vyriausybės nutarimu. Viešosioms įstaigoms, kurių savininkė yra savivaldybė, konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai turės būti suteikiami įstatymu, tačiau nebus reikalaujama, kad įstatyme būtų įvardyta ir konkreti viešoji įstaiga.
Plėtojant strateginio valdymo reformą CPVA tenka naujos atsakomybės
Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) nuo 2017 metų dalyvauja Valstybės strateginio planavimo ir biudžeto planavimo pertvarkoje ir glaudžiai bendradarbiaudama su Finansų ministerija vertina reikalingus strateginio valdymo pokyčius, prisideda konstruojant naują sistemą ir kuriant įrankius efektyviam investicijų planavimui bei valdymui.
„Integruota strateginio valdymo sistema siekiama harmonizuoti strateginį, erdvinį, regioninį ir finansų planavimą bei valdymą, sukurti vieningą, realiais ištekliais pagrįstą strateginių pokyčių planavimo, finansavimo ir įgyvendinimo valdymo sistemą, kurioje visi pokyčiai bus planuojami Plėtros programose, o visos programos sudarys valstybės investicijų portfelį. Portfelio valdytoju, užtikrinančiu investicijų efektyvumą ir naudą, bus Finansų ministerija. Mūsų – CPVA komandos vaidmuo čia ekspertinis arba patariamasis. Savo komandoje telkiame stiprias efektyviam investicijų planavimui, valdymui bei išlaidų peržiūroms reikalingas kompetencijas.“ – sako CPVA ekspertė Jekaterina Šarmavičienė.
Naujoje strateginio valdymo sistemoje CPVA turės daugiau atsakomybių: veiks kaip Plėtros programų portfelio valdytojo metodinės pagalbos centras, viešų išlaidų peržiūros ir savivaldybių finansų metodinės pagalbos centras, taikys „vieno langelio“ principą regionų pažangos projektams administruoti.
Parengta remiantis LRV informacija.