lten

D.U.K.

 
NVO FONDO PARAMOS GAVĖJŲ DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI

1. Ką daryti, jeigu paskelbus pirkimą visi gauti pasiūlymai viršija to pirkimo būdo vertę?

Visais atvejais, jeigu pirkimo metu visi gauti tiekėjų pasiūlymai viršija tam tikram pirkimo būdui ar pirkimo rūšiai (tipui) (pvz., mažos vertės pirkimui) nustatytą sumą, tokiu atveju -  pirkimą reikia pabaigti atmetant visų tiekėjų pasiūlymus dėl per didelės/perkančiajai organizacijai nepriimtinos  kainos arba pirkimą nutraukti.

Pabaigus minėtą pirkimą galima:

1) vykdyti pirkimą pakartotinai tuo pačiu pirkimo būdu (tikintis, kad tiekėjai pasiūlys kainas, neviršijančias to pirkimo būdo ribos);

2) vykdyti pirkimą sudėtingesniu pirkimo būdu.

2. Kur galima rasti tipines dokumentų formas vykdant mažos vertės pirkimus?

Tipinių mažos vertės pirkimų dokumentų formų nėra. Kiekviena perkančioji organizacija minėtas formas nusistato savarankiškai. Tai gali būti Tiekėjų apklausos pažyma, Tiekėjo pasiūlymo forma, Pirkimo sutarties projektas ir pan.

3. Kokius dokumentus reikia pateikti CPVA, derinant mažos vertės apklausos būdu atliekamą derinamą pirkimą?

Derinami tik mažos vertės pirkimai, kurie paprojekčio pirkimų plane pažymėti kaip „derinami“ pirkimai.

CPVA reikia pateikti kvietimo teikti pasiūlymą projektą/pirkimo sąlygas, kuriose būtų nurodyta informacija apie paprojektį, iš kurio lėšų finansuojamas pirkimas, įtraukta nuostata „dėl sąžiningumo“, nustatytas pasiūlymų vertinimo kriterijus, pateikta informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma kaina, kokiais būdais gali būti pateiktas pasiūlymas ir iki kada, informacija apie pasiūlymo galiojimo laikotarpį (jei taikoma) ir kt., techninę specifikaciją perkamam objektui, kvalifikacinius reikalavimus tiekėjui (jeigu tokie nustatomi), pirkimo sutarties projektą (jeigu toks yra)/pirkimo sutarties sąlygas (jei tokios nustatomos)

Atlikus pirkimą CPVA reikia pateikti Tiekėjų apklausos pažymos kopiją, laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kopiją, atmestų tiekėjų, kurių pasiūlytos kainos buvo mažesnės nei laimėjusio pasiūlymo, pasiūlymų kopijas, pirkimo sutarties su priedais projektą, informaciją apie gautas pretenzijas ir teisminius procesus, Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas (jeigu tokių būta).

4. Ar galima derinamus pirkimus derinti el. laiškais, ar galima dalį dokumentų pateikti elektronine forma?

Visi pirkimų dokumentai CPVA turi būti teikiami raštu (kartu su lydraščiu) ir el. paštu.

5. Kokius dokumentus reikia pateikti CPVA, norint atlikti neesminį keitimą?

Norint atlikti neesminį keitimą,parenkite aiškinamąjį raštą, kuriame išsamiai argumentuokite sutarties keitimų priežastis bei nurodykite pokyčius ar atsiradusius nuokrypius nuo paprojekčio įgyvendinimo sutarčių (kokie buvo iki keitimo ir kokie bus po pakeitimo). Jeigu reikia, pridėkite keitimą pagrindžiančius dokumentus ar keičiamus sutarties priedus (pvz. jeigu keičiama banko sąskaita – pridėkite naują finansinių rekvizitų formą, jeigu keičiamas sutartyje numatytas atitinkamas funkcijas atliekantis asmuo – naujojo asmens CV, jeigu keičiamas paprojekčio biudžetas – pridedamas paprojekčio biudžetas po pakeitimų).

Neesminio keitimo tvarką ir sąlygas nustato NVO subsidijų schemos Finansavimo ir įgyvendinimo Lietuvoje taisyklių 84 punktas.

6. Ar gali pats pareiškėjas apsispręsti dėl smulkaus keitimo, neinformuojant CPVA (pvz., viešinimo stendą (pastatomą) keičiant viešinimo skydu (pakabinamu ant sienos)?

Smulkius pakeitimus galima atlikti, tačiau reikia įvertinti, kiek tas pakeitimas įtakos paprojekčio tikslus ir uždavinius, rodiklius bei biudžetą. Todėl kiekvienu atveju prieš darant keitimą rekomenduojama pasikonsultuoti su CPVA.

Viešinimo priemonių keitimui taikoma bendra taisyklė, kad keičiama viešinimo priemonė turi būti panašios paskirties (pvz. jeigu viešinimo priemonė buvo skirta pristatyti paprojektį, jo tikslus, uždavinius ir veiklas, tai keičiama viešinimo priemonė taip pat turi būti skirta paprojekčio tikslų, uždavinių ir veiklų viešinimui).

7. Kokių pirkimų metu iš tiekėjų privaloma reikalauti pateikti sąžiningumo deklaraciją?

Sąžiningumo deklaracija yra privaloma visiems supaprastintiems pirkimams, o mažos vertės pirkimams – tuo atveju, jeigu tai yra numatyta perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse.

8. Jeigu pirkimas vykdomas apklausos būdu ar būtina skelbti techninę specifikaciją CVP IS?

Jeigu tai mažos vertės pirkimas – skelbti CVP IS techninės specifikacijos prieš pirkimo pradžią nereikia. O jeigu tai yra supaprastintas pirkimas apklausos būdu – reikia.

9. Jeigu organizacija pakeitė savo supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, kuriose buvo pakeisti punktai, reglamentuojantys pirkimo būdą, ar reikalinga atlikti paprojekčio pirkimų plano keitimą (PPP)?

Paprojekčio pirkimų planas yra keičiamas, jeigu keičiasi pirkimą vykdantis objektas, subjektas arba pirkimo būdas. Jeigu pakeitus organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, PPP suplanuotų pirkimų pirkimo būdai nesikeičia, PPP keisti nereikia.

10. Kokiais viešinimo ženklais reikia žymėti pirkimo dokumentus ir pirkimo sutartis?

1)      Programos viešinimo ženklai turi būti - ant pirkimo dokumentų (išskyrus skelbimą) ir pirkimo sutarčių;

2)      Finansavimo šaltinis (Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO subsidijų schema) turi būti nurodytas - pirkimo dokumentuose (įskaitant skelbimą). Pirkimo sutartyse finansavimo šaltinį nurodyti neprivaloma.

11. Ar paprojekčio pirkimams atlikti galima paskirti įsakymu kitą pirkimų organizatorių, ar būtinai pirkimus turi atlikti įstaigos pirkimų organizatorius?

Paprojekčio pirkimams vykdyti galima paskirti kitą pirkimų organizatorių, jei įstaigos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse nėra nuostatos, kad pirkimų organizatorius įstaigoje gali būti tik vienas.

12. Ar kavos, arbatos ir vandens pirkimas ofiso darbuotojams ir jų klientams galima priskirti netiesioginėms administravimo išlaidoms?

Kavos, arbatos ar vandens pirkimas ofiso darbuotojams bei jų klientams neturėtų būti priskiriamas netiesioginėms administravimo išlaidoms, nes šios išlaidos nėra būtinos paprojekčio veikloms vykdyti.

 

13. Ar transporto paslaugas pagal sutartį su įmone paprojekčio administravimo tikslams galima priskirti netiesioginių išlaidų kategorijai?

Taip,  transporto paslaugas galima priskirti netiesioginėms administravimo išlaidoms.

14. Ar sanitarines prekes ofiso reikmėms galima priskirti netiesioginių išlaidu kategorijai?

Taip, sanitarines prekes ofiso reikmėms taip pat galima priskirti prie netiesioginių administravimo išlaidų.

15. Ar reikia viešinimo ženklais žymėti mokymų padalomąją medžiagą, kitą metodinę medžiagą, leidžiamus leidinius?

Taip, reikia. Mokymų dalyviai, metodinių leidinių naudotojai yra tikslinė grupė, kuri naudodama minėtą medžiagą tokiu būdu bus informuota apie paprojektį.

16. Ar gaminant nešiojamą stendą reikia laikytis tokių pačių reikalavimų, kaip nurodoma „stendams“ grafinio stiliaus knygoje?

Rengiant nešiojamą (pastatomą) stendą galima vadovautis plakato/afišos standartu nurodytu grafinio stiliaus knygoje.

 

Atkreipiame dėmesį, kad NVO fondo viešinime fonui naudojama geltona spalva (žemiau pateikiami pavyzdžiai).

NVO fondo viešinimo spalva:

 NVO viešinimo spalva

17. Kokius su paprojekčiu susijusius dokumentus paramos gavėjai turi saugoti pas save ir kokia tvarka? Kokių dokumentų turi būti originalai, o kokių užtenka tik kopijų? Gal yra koks nors dokumentų saugojimo tvarką reglamentuojantis teisės aktas?

LR finansų ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1K-234 patvirtintų Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos nevyriausybinių organizacijų subsidijų schemos finansavimo ir įgyvendinimo Lietuvoje taisyklių (toliau – Taisyklių) 109 punktas nustato, kad galutinis paramos gavėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982), ne trumpiau kaip 10 metų nuo subsidijų schemos ar paprojekčio įgyvendinimo pabaigos pagal kompetenciją privalo saugoti visus dokumentus, susijusius su Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos įgyvendinimu, užtikrinti, kad šie dokumentai būtų prieinami turintiems teisę juos tikrinti asmenims.

 

Minėtų Taisyklių 111 punktas nustato, kad galutinis paramos gavėjas privalo saugoti:

- paprojekčio įgyvendinimo sutarčių ir papildomų susitarimų dėl jų pakeitimų originalus, o kai šios sutartys keičiamos nepasirašant papildomo susitarimo dėl sutarties pakeitimo, – paprojekčio įgyvendinimo sutarties šalių pranešimus;

- paprojekčio įgyvendinimo ataskaitų ir jų priedų kopijas ir kitus susijusius dokumentus;

- mokėjimo prašymų kopijas;

- išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų originalus;

- susirašinėjimo su projekto vykdytoju, tarpine institucija dokumentų kopijas;

- viešųjų pirkimų vykdymo dokumentų originalus arba kopijas;

- įgyvendintų viešinimo priemonių įrodymo dokumentus.

18. Ar reikia pateikti popierines mokėjimo prašymų (toliau – MP) formas, ar pakanka elektroninės?

Teikiant MP tikrinimui atspausdinamas ir pasirašomas tik pirmasis MP formos lapas "Titulinis" bei kartu su pagrindžiančiais dokumentais siunčiamas CPVA. Kartu yra siunčiama ir elektroninė MP versija (xlsx formatu) (be pagrindžiančių dokumentų) el. pašto adresu nvo@cpva.lt.

19. Pagal MP grafiką turime teikti MP, tačiau išlaidų dar nepatyrėme. Ką daryti?

Vadovaujantis paprojekčio įgyvendinimo sutartimi, to paties mokėjimo būdo mokėjimo prašymai turi būti teikiami ne dažniau, kaip kas mėnesį, ir ne rečiau, kaip kas tris mėnesius. Skirtingo mokėjimo būdo MP gali būti teikiami neatsižvelgiant į reikalavimą teikti MP ne dažniau, kaip kartą per mėnesį (gali būti teikiami ir kartu, tą pačią dieną).

 

Jeigu iki MP teikimo grafike numatyto termino išlaidos nepatiriamos/nedeklaruojamos ir MP neteikiamas, galutinis paramos gavėjas iki numatytos MP pateikimo datos turi pateikti apie tai informuojantį raštą CPVA, kuriuo prašoma leisti nukelti MP teikimo datą, ir el. paštu pateikti pakoreguotą MP teikimo grafiką. Teikiamam ir anksčiau pateiktiems MP teikimo data koreguojama pagal faktą, likusiems – pagal planą.

20. Kaip tiksliai nustatyti išlaidų tinkamą įgyvendinimo laikotarpį ir tinkamą atsiskaitymo laikotarpį?

Paprojekčio įgyvendinimo sutarties punkte 4.1.1. nustatyta, kad išlaidos, kurios yra padarytos galutinio paramos gavėjo ir (arba) partnerio paprojekčio įgyvendinimo laikotarpiu, kuris prasideda kitą dieną po sutarties įsigaliojimo ir baigiasi ne vėliau kaip iki sutarties 2.2 punkte nustatyto paprojekčio įgyvendinimo termino pabaigos. Audito išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis baigiasi per 30 (trisdešimt) dienų nuo sutarties 2.2 punkte nustatyto paprojekčio įgyvendinimo termino pabaigos.

Išlaidų padarymu laikomas išlaidų objekto perdavimas (tiekiant prekes) ar suteikimas (tiekiant paslaugas), užfiksuotas išlaidų pagrindimo dokumentuose. Išlaidų apmokėjimo data nėra susijusi su išlaidų padarymu, tai reiškia, kad išlaidos gali būti apmokėtos jau pasibaigus išlaidų tinkamumo laikotarpiui. Pvz. jei sutartis buvo pasirašyta 2013-01-01 ir jos galiojimo terminas yra 12 mėnesių, tai tinkamas įgyvendinimo laikotarpis yra iki 2013-12-31 (imtinai). Kadangi įgyvendinimo laikotarpis prasideda kitą dieną po sutarties pasirašymo, tai išlaidų tinkamo įgyvendinimo laikotarpio pradžia yra 2013-01-02. Taigi, minėtu atveju išlaidų tinkamumo laikotarpis prasideda 2013-01-02 ir baigiasi 2013-12-31, o atsiskaitymo laikotarpis (plius 30 kalendorinių dienų auditui) yra iki 2014-01-30 (imtinai). Tačiau išlaidos gali būti apmokėtos ir po 2014-01-30.

21. Kokios išlaidos įeina į darbo užmokestį?

Projektą vykdančiam personalui (dirbančiam pagal darbo sutartis) priskaitytas ir išmokėtas darbo užmokestis bei išlaidos su darbo santykiais susijusiems darbdavio įsipareigojimams (socialinio draudimo mokesčiai, įmokos garantiniam fondui, atostogų sąnaudos projekto vykdymo laikotarpiu, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, darbdavio mokamos ligos pašalpos už pirmas dvi ligos dienas).

22. Ar atostoginiai apskaičiuoti ir išmokėti avansu yra tinkami finansuoti?

Ne, nes tinkamos finansuoti išlaidos yra laikomos tik jau patirtos išlaidos.

23. Kuo skiriasi tiesioginių ir netiesioginių išlaidų deklaravimas?

Tiesioginės išlaidos priskiriamos tiesiogiai pagal kiekvieną konkretų išlaidų pagrindimo dokumentą. Deklaruojant tiesiogines išlaidas reikia teikti išlaidų pagrindimo dokumentus.

 

Netiesioginės išlaidos priskiriamos paprojekčiui pagal nurodytą vienodo dydžio normą (procentą arba „Flat rate“). Netiesioginės išlaidos buvo pagrįstos paraiškoje, todėl teikiant MP netiesioginių išlaidų pagrįsti dokumentais nereikia. Tačiau netiesioginės išlaidos, taip pat kaip ir tiesioginės, turi būti realios, pagrįstos, apmokėtos ir įmonės finansinėje apskaitoje priskirtos paprojekčiui.

24. Ar turėtų būti naudojamos CPVA patvirtintos formos darbo užmokesčiui (toliau - DU) ir susijusiems mokesčiams apskaičiuoti?

Atskirų formų nėra, tačiau mokėjimo prašymo formoje reikia užpildyti tam skirtus lapus. Įmonė turi apskaičiuoti darbo užmokestį pagal savo įprastą praktiką,  o dokumentų kopijas, patvirtinančias darbo užmokesčio priskaitymą ir išmokėjimą, siųsti CPVA.

 

Dokumentų, pagrindžiančių DU išlaidas, sąrašas:

-          darbo sutartis ir įsakymas/potvarkis/pareiginiai nuostatai, kuriuose nurodoma, kad darbuotojui priskirtos funkcijos, susijusios su Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programa. Šių dokumentų patvirtintos kopijos teikiamos tik pirmą kartą deklaruojant darbuotojo DU. Jei atskira darbo sutartis projektui nėra sudaroma, o darbuotojas įstaigos vadovo (arba įgalioto asmens) įsakymu priskirtas tam tikrą darbo laiką skirti paprojekčio veikloms vykdyti, teikiamas ir minėtas įsakymas;

-          darbo laiko apskaitos žiniaraštis.

-          įsakymai dėl atostoginių ir kitų išmokų, bei šių išmokų apskaičiavimas;

-          darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraštis. Dokumentas turi būti patvirtintas įstaigos vadovo ir vyr. finansininko (arba įgaliotų asmenų);

-          išlaidų apmokėjimą įrodantys dokumentai. Mokesčiai gali būti sumokami visos įstaigos viena bendra suma. Tokiu atveju ant apmokėjimo dokumento reiktų ranka nurodyti, kiek iš bendros sumos buvo sumokėta už darbuotojus, kurių darbo užmokesčio išlaidos yra deklaruojamos MP, ir, nurodžius tvirtinančio asmens vardą, pavardę bei pareigas ir datą, patvirtinti parašu.

25. Ar nuosavas indėlis gali būti finansuojamas iš kitam projektui įgyvendinti gautos finansinės paramos lėšų?

Ne, nuosavas indėlis negali būti finansuojamas kitomis tarptautinės paramos ar struktūrinių fondų programų lėšomis. Jei kaip nuosavas įnašas būtų naudojamos kitam projektui įgyvendinti gautos paramos lėšos, tai būtų laikoma dvigubu finansavimu, kuris yra draudžiamas. Išaiškėjus dvigubo finansavimo atvejui, gali būti inicijuojamas paprojekčio įgyvendinimo sutarties nutraukimas ir jau išmokėtų lėšų susigrąžinimas.

Siekiant užtikrinti dvigubo finansavimo nebuvimą ir audito seką, įmonės finansinėje apskaitoje būtina atskirti visas su vykdomu paprojekčiu susijusias išlaidas, tiek tiesiogines, tiek netiesiogines.

 

26. Kaip reikia vertinti tiekėjų pasiūlytas kainas, kai vienas tiekėjas yra PVM mokėtojas ir nurodo kainą su PVM, o kitas nėra PVM mokėtojas ir kainą nurodo be PVM?

Vertinant tiekėjų pasiūlytas kainas, vertinama bendra pasiūlymuose nurodyta kaina, t.y. tiekėjo, kuris yra PVM mokėtojas, bendra pasiūlyta kaina su PVM, tiekėjo, kuris nėra PVM mokėtojas – bendra pasiūlyta kaina be PVM.

27. Ar galima paprojekčių viešinimo priemonėse ir paprojekčio veiklose (pvz. knygelėse ar plakatuose) naudoti NVO privačių rėmėjų logotipus?

Ne, nes programos ir paprojekčių tikslai orientuoti į viešąjį interesą, o ne įmonių žinomumo didinimą. Paprojekčio viešinimui yra svarbiausia atkreipti dėmesį į programą ir pačią NVO.

28. Ar Grafinio stiliaus knygoje pateikiami viešinimo priemonių pavyzdžiai yra privalomi ir paprojekčių veikloms, susijusioms su komunikacija?

Grafinio stiliaus knygoje pateikiami viešinimo priemonių pavyzdžiai privalomi paprojekčio viešinimo veikloms. Kitas su komunikacija susijusias paprojekčio veiklas būtina žymėti programos logotipu ir nurodyti finansavimo šaltinį. 

29. Pagal taisykles, paramos gavėjai turi lipdukais žymėti visą įsigytą materialinį turtą. Kaip ženklinti labai mažus arba specifinius daiktus?

Visus stambesnius daiktus būtina žymėti lipdukais. Mažesnius daiktus galima žymėti šilkografijos ar kitu būdu. Kiekvieną kartą reikėtų atskirai nuspręsti, ar tai verta daryti ir kaip atrodys programos ženklas ant įsigyto daikto.  

 
ŽALIOSIOS PRAMONĖS INOVACIJŲ PROGRAMA

1. Kokie paraiškos dokumentai turi būti teikiami anglų kalba?

Paraiškos bendrosios (A) dalies 7 skilties dalyje „Projekto esmė“ pateikiama identiška informacija anglų ir lietuvių kalbomis (taikoma abiems schemoms). Jei su paraiška teikiami dokumentai yra norvegų kalba, turi būti pateiktas šių dokumentų vertimas į anglų arba lietuvių kalbą (taikoma abiems schemoms).

Teikiant paraišką pagal Partnerystės projektų schemą anglų kalba teikiama paraiškos specialioji (B) dalis, verslo planas, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis.

Teikiant paraišką pagal Mažųjų projektų schemą anglų kalba teikiama paraiškos specialioji (B) dalis, verslo planas, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, jei projektą numatoma įgyvendinti su bent vienu partneriu, registruotu Norvegijos Karalystėje.

2. Ar galima projekto lėšomis įsigyti projekto administravimo paslaugą?

Ne, projekto administravimo paslaugos pirkimas yra netinkamos išlaidos. Tinkamos išlaidos yra darbo užmokestis projektą administruojantiems ir vykdantiems asmenims ir komandiruočių išlaidos, kurių detalesnį aprašymą galite rasti Gairių 39 punkte prie išlaidų kategorijos „7. Projekto administravimas ir vykdymas“.

3. Ar paraiškos rengimo paslaugos išlaidos yra tinkamos?

Ne, paraiškos rengimo paslaugos išlaidos yra netinkamos išlaidos. Paraiškų rengimo ir pateikimo klausimais informaciją teikia VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau - CPVA) kvietime nurodytais kontaktais. Pareiškėjai gali pateikti klausimus nurodytais CPVA telefonais, raštu, elektroniniu paštu ir žodžiu. Taip pat galite naudotis CPVA vykdytų mokymų medžiaga, kurią galite rasti čia. Pareiškėjai, planuojantys įgyvendinti projektus su partneriais iš Norvegijos karalystės, gali kreiptis į UAB „Finmar“, kuri teikia nemokamą paraiškos dėl projekto finansavimo rengimo paslaugą. UAB „Finmar“ teikiamos paslaugos apmokamos iš Žaliosios pramonės inovacijų programos dvišalio bendradarbiavimo fondo. Įmonės kontaktus rasite čia.

4. Kokios priemonės turi būti nurodytos viešinimo plane?

Viešinimo plane turi būti detalizuotos viešinimo priemonės, jų tikslai, įgyvendinimo terminai, tikslinės grupės, atsakingi asmenys. Jeigu projekto vertė viršija 1,72 mln. Lt., privalomi ne mažiau kaip 3 viešinimo renginiai apie projekto pažangą ir rezultatus (seminarai, konferencijos, spaudos konferencijos, įtraukiant atidarymo ir (ar) uždarymo renginį). Jei projekto vertė neviršija 1,72 mln. – renginiai gali būti 2.

Informacija apie projektą (projekto esmė, pažanga, pasiekimai, rezultatai) turi būti nuolat skelbiama įmonės interneto svetainėje specialiai projektui skirtuose puslapiuose. Jei paramos suma viršija 517,92 tūkst. Lt. ir (arba) projekte dalyvauja partneris iš Norvegijos – informacija turi būti skelbiama lietuvių ir anglų kalbomis. Informaciniai stendai privalomi, jei paramos suma viršija 172,64 tūkst. Lt. ir projekto metu yra investuojama į konkrečius fizinius objektus (pvz.: atliekami statybos, remonto, rekonstrukcijos darbai). Pasibaigus tokio projekto įgyvendinimui turi būti įrengta atminimo lenta. Išsami informacija apie projekto viešinimą yra pateikta EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų 2009-2014 m. Informacijos ir viešinimo taisyklių (Annex 4 - Information and Publicity Reguirements) 4 skyriuje. Viešinimo planas turi būti pateiktas su paraiška.

5. Ar Žaliosios pramonės inovacijų programos projektai priskiriami de minimis pagalbai?

Žaliosios pramonės inovacijų programos skiriamas finansavimas yra laikomas valstybės pagalba, tačiau projekto MTTP veikloms netaikoma de minimis taisyklė. Pagal de minimis finansuojamos išlaidos nurodytos Partnerystės ir Mažųjų projektų gairių 44 punktuose. Būtent šioms išlaidoms de minimis taisyklė ir yra taikoma. Jei pareiškėjas anksčiau yra gavęs de minimis pagalbą, jo 44 punkte nurodytų išlaidų dengiama suma neturėtų viršyti nustatytos ribos, skaičiuojant jau su gauta de minimis parama, t.y. 200 000 EUR (įmonėms transporto sektoriuje 100 000 EUR) per tris metus.

6. Kurioje paraiškos dalyje reikia pateikti informaciją, kai projektas įgyvendinamas probleminėje teritorijoje ar regioniniame augimo centre?

Ši informacija pateikiama paraiškos bendrosios (A) dalies 4 darbalaukyje „Duomenys apie projektą, kuriam įgyvendinti prašoma parama.

7. Kada finansavimo intensyvumas gali būti padidintas 15 proc.?

Pagal Mažųjų projektų schemos gairių 56 punktą ir Partnerystės projektų schemos 57 punktą, jeigu projekto metu vykdoma MTTP veikla, finansavimo intensyvumas gali būti padidintas 15 procentų, jei projektas atitinka bent vieną iš šių atvejų:

-          laikomasi visų sąlygų išvardintų Mažųjų projektų schemos gairių 56.1. punkte, atitinkamai Partnerystės projektų schemos 57.1. punkte;

-          laikomasi visų sąlygų išvardintų Mažųjų projektų schemos gairių 56.2. punkte, atitinkamai Partnerystės projektų schemos gairių 57.2. punkte;

-          laikomasi visų sąlygų išvardintų Mažųjų projektų schemos gairių 56.1. punkte ir 56.2. punkte, atitinkamai Partnerystės projektų schemos gairių 57.1. punkte ir 57.2. punkte.

8. Ar technologiškai patobulinta paslauga yra tinkama projekto veikla?

Technologiškai patobulinta paslauga yra galima projekto veikla pagal Partnerystės projektų schemą, nes produktas (žr. Technologijos apibrėžimą Gairėse) yra tiek gaminys, tiek paslauga. Pavyzdžiui, pagal Partnerystės projektų schemą transporto srityje tinkama projekto veikla galėtų būti sukurta ar patobulinta ir įdiegta krovinių pakrovimo technologija, leidžianti sumažinti energijos ir teršalų kiekį pakrovimo metu. Pakrovimas – tai mechanizmų, techninių priemonių, gebėjimo, organizacinių metodų visuma, naudojama paslaugai sukurti, todėl ji laikoma technologija. Kitas galimos projekto veiklos pavyzdys: atliekų tvarkymo įmonė numato tobulinti technologiją, kurios pagalba bus efektyviau rūšiuojamos atliekos.  

9. Koks verslo plane turi būti taikomas sąnaudų ir naudos analizės laikotarpis?

Rekomenduojame pateikti finansines prognozes projekto įgyvendinimo laikotarpiui ir 5 metams jam pasibaigus. Išsamesnes rekomendacijas galite rasti CPVA tinklalapyje dokumento Rekomendacijos verslo plano struktūrai ir turiniui 9 skyriuje.

10. Kuo skiriasi netiesioginių išlaidų priskirimas projektui taikant vienodo dydžio normą (angl. flat rate) ir pro ratą principą? Kokį metodą geriau pasirinkti netiesioginių išlaidų apskaičiavimui?

Netiesioginės išlaidos, tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu, gali būti priskirtos projektui taikant vienodo dydžio normą (flat rate) arba pro ratą principą. Abiem atvejais netiesioginėms išlaidoms gali būti skirta ne daugiau kaip 10 proc. nuo visų tinkamų projekto biudžete numatytų lėšų.


Jei išlaidos priskiriamos projektui pro rata principu, t.y. iš anksto apibrėžtu ir deklaruojamu skaičiavimo metodu, kuriuo remiantis apskaičiuojama konkrečiai veiklai tenkanti netiesioginių išlaidų dalis. Ši dalis privalo būti aiškiai nurodyta ir patvirtinta pareiškėjo ir (ar) partnerio (-ių) vadovo, kartu su paraiška pateikiant netiesioginių išlaidų apskaičiavimo metodiką ir dokumentus, pagrindžiančius netiesioginių išlaidų priskyrimą projektui pro rata principu. Taikant pro rata metodą, projekto netiesioginės išlaidos turės būti pagrįstos išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo ar lygiavertės įrodomosios vertės dokumentais, kurie turės būti teikiami kartu su mokėjimo prašymais. Dėl didelio šių dokumentų kiekio didėja projekto vykdytojo administracinė našta, laiko sąnaudos ir klaidų, deklaruojant išlaidas, tikimybė. Išlaidų priskyrimo projektui taikant pro rata pagrindimo pavyzdys:


Projektui administruoti bus naudojamos įmonės administracinių patalpų, kuriu bendras naudingas plotas 250 m2, dalis. Projekto administravimui bus panaudota 35 m2 naudingo ploto, t.y. 14 proc. bendro naudingo ploto. Atsižvelgiant į tai, kad bendra administracinių patalpų nuomos kaina sudaro 3000 Lt/mėn., todėl projektui gali būti priskirta 420,00 Lt/mėn. Šis išlaidų paskirstymo būdas turi būti patvirtintas pareiškėjo ir (ar) partnerio (-ių) vadovo. Su kiekvienu mokėjimo prašymu turės būti pateikta patalpų nuomos PVM sąskaita – faktūra ir paskaičiavimo pažyma, kurioje apskaičiuota projektui tenkanti nuomos suma.


Taikant vienodo dydžio normą (flat rate)
nereikia kurti metodikos, ją galite rasti čia. Remiantis vienodo dydžio normos metodika netiesioginės išlaidos turi būti pagrindžiamos tik vieną kartą paraiškoje, paraiškos vertinimo metu yra nustatomas procentas, kuris perkeliamas ir į projekto įgyvendinimo sutartį ir pagal kurį vėliau su kiekvienu mokėjimo prašymu išmokamos netiesioginės išlaidos.

Tinkamų finansuoti netiesioginių projekto išlaidų suma apskaičiuojama pripažintą tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų sumą padauginus iš projektui taikomos vienodo dydžio normos. Taikant vienodo dydžio normą su mokėjimo prašymais nereikia teikti jokių išlaidų pagrindimo dokumentų, šios išlaidos nėra tikrinamos ar audituojamos, išskyrus vienodo dydžio normos pagrindimą paraiškos vertinimo metu.
Netiesioginių išlaidų apskaičiuotų pagal vienodo dydžio normą, nereikia grąžinti, jei projekto vykdytojo (partnerio) faktiškai patirtos netiesioginės išlaidos bus mažesnės nei gautos taikant vienodo dydžio normą.


Vienodo dydžio normos metodo taikymas netiesioginių išlaidų apskaičiavimui yra efektyvesnis, paprastesnis, padeda sumažinti projekto vykdytojo administracinę naštą bei sutaupyti laiko lyginant su pro rata metodo taikymu, todėl netiesioginių išlaidų apskaičiavimui siūlome rinktis vienodo dydžio normos (flat rate) metodą.

11. Kokios išlaidos įeina į darbo užmokestį?

Projektą administruojančiam ir vykdančiam personalui (dirbančiam pagal darbo sutartis arba įsakymus) priskaitytas ir išmokėtas darbo užmokestis bei išlaidos su darbo santykiais susijusiems darbdavio įsipareigojimams (socialinio draudimo mokesčiai, įmokos garantiniam fondui, atostogų sąnaudos projekto vykdymo laikotarpiu, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, darbdavio mokamos ligos pašalpos už pirmas dvi ligos dienas).

12. Ar yra taikomi kokie nors apribojimai atskiroms išlaidų kategorijoms?

Projektų finansuojamų pagal Partnerystės ir Mažųjų projektų schemas išlaidų kategorijoms yra taikomi šie apribojimai:

  • nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidos (2 išlaidų eilutė) negali viršyti 10 proc. visų numatytų tinkamų finansuoti išlaidų (Partnerystės projektų schemoje);
  • statybos, rekonstravimo, remonto ir kitų darbų išlaidos (3.1. išlaidų eilutė) negali viršyti 10 proc. visų numatytų tinkamų finansuoti išlaidų (Partnerystės projektų schemoje);
  • darbuotojų mokymo, susijusio su technologijų diegimu ir naudojimu, išlaidos (5.4. išlaidų eilutė) negali viršyti 10 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. (Mažųjų ir Partnerystės projektų schemose);
  • išlaidos, susijusios su naujų ar reikšmingai patobulintų technologijų (5.4. išlaidų eilutė) (Partnerystės projektų schemoje) pateikimu į rinką, negali viršyti 10 proc. visų tinkamų išlaidų;
  • išlaidos, susijusios su naujų ar reikšmingai patobulintų žaliųjų produktų (5.4. išlaidų eilutė) (Mažųjų projektų schemoje) pateikimu į rinką, negali viršyti 20 proc. visų tinkamų išlaidų;
  • MTTP veiklas vykdančio personalo darbo užmokestis (7.1. išlaidų eilutė) numatytas projekto biudžete negali viršyti 10 proc. (Partnerystės projektų schemoje) arba 30 proc. (mažųjų projektų schema) visų tinkamų finansuoti išlaidų;
  • netiesioginėms išlaidoms (8 išlaidų eilutė) gali būti skirta ne daugiau kaip 10 proc. visų tinkamų projekto biudžete numatytų lėšų (Mažųjų ir Partnerystės projektų schemose).

13. Ar PVM yra tinkamas finansuoti?

PVM yra tinkamos finansuoti išlaidos, jei pareiškėjas ir (arba) partneris (-iai), remdamiesi Lietuvos Respublikos ir (arba) Norvegijos Karalystės įstatymais, kitais teisės aktais, negali jo susigrąžinti arba atskaityti (pvz.: įsigyjamos prekės ir paslaugos skirtos ne ekonominei veiklai ar PVM neapmokestinamai veiklai vykdyti). Susigrąžinamas PVM (neatsižvelgiant į tai ar projekto vykdytojas ir (arba) partneris(-iai) jį faktiškai susigrąžino) yra netinkamos finansuoti išlaidos. Paraiškoje nurodant informaciją apie PVM (paraiškos A dalies 4 skiltis) rekomenduojame vadovautis atmintine dėl PVM tinkamumo finansuoti, kurią galite rasti čia.

14. Ar projekto auditas yra privalomas?

Projekto vykdytojo finansinis auditas nėra privalomas, tačiau pagal gaires partnerio (-ių) iš Norvegijos, gaunančio (-ių) finansavimą, dalyvaujant projekte, patiriamos išlaidos privalo būti audituotos dėl išlaidų tinkamumo finansuoti. Kartu su mokėjimo prašymu, kuriame deklaruojamos Norvegijos partnerio (-ių), gaunančio (-ių) finansavimą, išlaidos, turi būti pateikiama audito išvada dėl partnerio (-ių) išlaidų tinkamumo finansuoti anglų kalba, kurioje turi būti patvirtinta, kad išlaidos buvo padarytos pagal Reglamento ir Programos paramos sutarties reikalavimus ir laikantis projekto partnerio (-ių) valstybės nacionalinių teisės aktų bei apskaitos principų (šiuo atveju kiti partnerio (-ių) išlaidų pagrindimo dokumentai neteikiami). Už audito atlikimą Administravimo taisyklių nustatyta tvarka atsakingas projekto vykdytojas.

15. Gairėse nurodyta, kad prie paraiškos reikia pridėti pastarųjų 12 mėnesių iki paraiškos pateikimo datos tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentų nuorašus ar kopijas. Ar tai reiškia, kad paraišką teikiant iki rugpjūčio mėn. paskutinės dienos, tarpinė finansinė atskaitomybė turi apimti laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d., o teikiant paraišką rugsėjo mėnesį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.?

Kartu su paraiška turi būti pateikti pilnos patvirtintos metinės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2012 m. ir taip pat tarpinė finansinė atskaitomybė pasirašyta pareiškėjo vadovo už kuo įmanoma ilgesnį 2013 m. laikotarpį, t.y. jei yra galimybė atskaitomybę pateikti už laikotarpį nuo 2013 sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d., rugpjūčio 31 d. ar rugsėjo 30 d., priklausomai nuo to, kada paraiška bus teikiama CPVA. Jei tokios galimybės nėra, atskaitomybę galima pateikti už kitą protingą laikotarpį, pvz. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d.

16. Kaip turėtų būti pildoma Gairių pareiškėjams 7 priede pateikiama lentelė?

Gairių pareiškėjams gauti paramą pagal 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo Žaliosios pramonės inovacijų programos Partnerystės projektų ir Mažųjų projektų schemas 7 prieduose, kuriuose pateikiamas projekto išsamaus biudžeto pavyzdys, neveikia formulės.
Patikslintus priedus, su suvestomis formulėmis, galite rasti mūsų svetainėje:

Prieduose turėtų būti  pildomi tik balti laukeliai (kituose suvestos formulės ir jų pildyti nereikia). Iškilus papildomiems klausimams dėl šių priedų pildymo, maloniai prašome kreiptis į Centrinę projektų valdymo agentūrą (CPVA), detalesnės informacijos galite teirautis telefonais (8 5) 274 8736, (8 5) 219 1340  arba el. paštu norwaygrants@cpva.lt.

 

17. Kaip turi būti užpildytas paraiškos A dalies 8 darbalaukis „Projekto biudžetas“, jei jame nustatyti išlaidų pavadinimai nesutampa su projekte suplanuotomis išlaidomis, o formoje nustatytų eilučių pavadinimu "Kita(...)" neužtenka identifikuoti visų projekto išlaidų eilučių?

Įrašyti papildomų projekto biudžeto eilučių neleidžia paraiškos A dalies 8 darbalaukio "Projekto biudžetas" forma. Kad galėtumėte šias išlaidas detalizuoti, Jums reikia užpildyti ir kartu su paraiška pateikti CPVA parengtą biudžeto pagrindimo lentelę, kuri yra patalpinta šiuo adresu: http://www.cpva.lt/lt/dokumentai/projektu-dokumentai/578/p0.html. Pagal išlaidų detalizaciją rengiant projekto įgyvendinimo sutartį bus parengtas išsamus projekto biudžetas.

 
PROGRAMA "KULTŪROS IR GAMTOS PAVELDO IŠSAUGOJIMAS IR ATGAIVINIMAS"

1. Kaip teisingai susiplanuoti ir pagrįsti projekto biudžetą?

Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA) yra parengusi Rekomenduojamą projekto biudžeto pagrindimo lentelę ir jos pildymo instrukciją, kuri išsamiai paaiškina, kaip susiplanuoti ir apskaičiuoti projekto išlaidas, kokiais dokumentais pagrįsti projekto biudžetą.

Šią lentelę rekomenduojama užpildyti ir pateikti CPVA kartu su paraiška. Lentelę galima rasti čia.

2. Ar pagal II finansavimo kryptį (iš dalies sutvarkytų nemedinių nekilnojamojo kultūros paveldo statinių tvarkybos darbų užbaigimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms projektams) gali būti finansuojama mišrių (dalis mūras, dalis medis) statinių tvarkyba?

Taip, gali būti tvarkomos abi statinio dalys (ir medinė, ir mūrinė).

3. Kokie papildomi reikalavimai taikomi mediniams statiniams, kuriuos planuojama restauruoti, išsaugoti ir (arba) sutvarkyti pagal I finansavimo kryptį?

Minėti statiniai turi būti tik miestuose, dvarų kompleksuose, muziejuose, etnografiniuose kaimuose ir (arba) turėti religinę paskirtį.

 

             Miestas – miestas, miesto tipo gyvenvietė ar miestelis, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme (Žin., 1994, Nr. 60–1183):

„Miestai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse.

             Mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų turintys Lietuvos Respublikos miestai, rajonų miestai bei miesto tipo gyvenvietės, turėję miesto statusą, kaip gyvenamosios vietovės yra laikomi miestais.

Miesteliai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai.“

4. Kas yra laikoma pradėtais statinio tvarkybos darbais pagal II finansavimo kryptį?

Tam, kad paraiška būtų tinkama turi būti pradėti statinio tvarkybos darbai pagal kultūros paveldostatinio tvarkybos darbų projektą.

Kartu su paraiška pareiškėjas turi pateikti užbaigtų kultūros paveldo statinio tvarkybos darbų etapų priėmimo aktų kopijas. Jei darbų etapai pradėti, bet dar nėra užbaigti – sutarties (-čių) dėl tvarkybos ar tvarkomųjų statybos darbų etapų vykdymo kopijos ir atliktų darbų aktų kopijos.

5. Kur galima rasti etnografinių kaimų sąrašą?

Ar kaimas yra etnografinis galima pasitikrinti Kultūros vertybių registre:

       http://kvr.kpd.lt/heritage

6. Jeigu paraiškoje teikiami sutvarkymui keli statiniai, ar jie turi priklausyti pareiškėjui, ar dalis gali priklausyti ir partneriui?

Visi statiniai turi priklausyti pareiškėjui nuosavybės teise, arba būti jam perduoti panaudos ar patikėjimo pagrindais projekto įgyvendinimo laikotarpiu ir ne mažiau kaip 5 metus po projekto įgyvendinimo pabaigos.

7. Ar mokymai privalo būti vykdomi planuojamame sutvarkyti statinyje?

Rekomenduojama, kad mokymai vyktų planuojamame sutvarkyti kultūros paveldo statinyje, tokiu būdu supažindinant meistrus, amatininkus, visuomenę su šiuo statiniu ir jo tvarkybos darbais.

Jeigu kultūros paveldo statinys yra prastos būklės ir techniškai jame neįmanoma vykdyti mokymų (pvz. apgriuvęs, nesutvarkytas, apleistas, negyvenamas, avarinės būklės ir pan. statinys), mokymai gali būti vykdomi kitame pareiškėjo pasirinktame pastate.

8. Tvarkybos darbų užbaigimas (II finansavimo kryptis). Ar statinys projekto metu turi būti sutvarkytas visiškai, ar gali būti pabaigtas kažkoks svarbus statinio tvarkybos darbų etapas?

Gali būti sutvarkytas visas statinys arba statinio dalis, tačiau naudos ir kokybės vertinimo etape daugiau balų bus skiriama projektui, kurio metu bus sutvarkytas visas statinys.

Statinys ar jo dalis turi būti pritaikytas visuomenės reikmėms ir pasibaigus projektui statinyje (ar sutvarkytoje statinio dalyje) turi vykti reali socialinė-kultūrinė veikla, skirta tenkinti visuomenės poreikius.

9. Ar pareiškėjas sutvarkytuose statiniuose gali vykdyti savo tiesioginę veiklą? T.y. ar statinys turi tarnauti išimtinai viešiesiems interesams tenkinti, ar jame pareiškėjas gali vykdyti ir kitą veiklą, už tai gaudamas pajamų?

Projektas turi būti skirtas viešiesiems interesams tenkinti (siekti visuomenei reikšmingų tikslų, o ne komercinio intereso arba vieno asmens (juridinio ar privataus) poreikių tenkinimo).

Tačiau sutvarkytame statinyje pareiškėjas gali vykdyti ir savo tiesioginę veiklą bei gauti pajamas, jeigu šios pajamos bus naudojamos statinio išlaikymui ir priežiūrai.

10. Prašome pateikti detalesnį sąvokų „žydų kultūros paveldo Lietuvoje išsaugojimas“ bei „žydų istorija ir (arba) kultūra“ išaiškinimą, t. y. kas patenka po šiomis sąvokomis, kokio pobūdžio kultūros paveldo statiniai tenkintų šį kriterijų.

Projektais, susijusiais su žydų kultūros paveldo Lietuvoje išsaugojimu bus laikomi tokie projektai, kurių metu bus tvarkomi visuomeninės paskirties statiniai, susiję su žydų istorija ir (arba) kultūra, ir (arba) religija bei įtraukti į kultūros vertybių registrą (pvz.: mokyklos, bibliotekos, maldos namai ir pan.).

11. Kokius dokumentus, pagrindžiančius nuosavą indėlį, reikia pateikti?

Kartu su paraiška turi būti pateikiamas Pareiškėjo vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašytas įsipareigojimas prisidėti prie projekto nuosavomis lėšomis, nurodant nuosavo indėlio dydį, procentą nuo bendros projekto biudžeto sumos bei lėšų šaltinį.

 

Kartu su paraiška turėtų būti pateikiami įsipareigojime nurodytus finansavimo šaltinius pagrindžiantys dokumentai, pavyzdžiui:

1)      jeigu nuosavas įnašas bus formuojamas iš savivaldybės biudžeto, tuomet rekomenduojama pateikti savivaldybės tarybos sprendimą prisidėti prie projekto finansavimo, nurodant skiriamą sumą;

2)      jeigu nuosavas įnašas bus formuojamas iš fizinio asmens nuosavų lėšų, tuomet rekomenduojame pateikti to fizinio asmens banko sąskaitos išrašą;

3)      jei nurodyta, kad nuosavas įnašas bus finansuojamas, iš paskolos lėšų, tuomet rekomenduojame pateikti kredito įstaigos pažymą, preliminarų sprendimą suteikti paskolą ar paskolos sutartį;

4)      Ir kt. dokumentai.

Atkreipiame dėmesį, kad tinkami dokumentai kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo nuosavo indėlio lėšų šaltinio.

12. Ar gali būti teikiama paraiška dėl kultūros paveldo statinio išsaugojimo ir atgaivinimo, kuris yra kredituotas banko, o prievolės įvykdymo užtikrinimas yra hipoteka?

Gairės nustato, kad statinys negali būti įkeistas. T.y. pareiškėjas turi pilnai valdyti ir disponuoti nekilnojamuoju turtu, be jokių apribojimų. Gairės nenumato jokių išimčių įkeitimui (tame tarpe ir hipotekai).

 

Jei pareiškėjas turtą įkeistų projekto įgyvendinimo metu, iš jo gali būti išieškota projektui skirta parama.

13. Ar nuosavas indėlis gali būti finansuojamas iš kitam projektui įgyvendinti gautos finansinės paramos lėšų?

Ne, nuosavas indėlis negali būti finansuojamas kitomis tarptautinės paramos ar struktūrinių fondų programų lėšomis. Jei kaip nuosavas įnašas būtų naudojamos kitam projektui įgyvendinti gautos paramos lėšos, tai būtų laikoma dvigubu finansavimu, kuris yra draudžiamas. Išaiškėjus dvigubo finansavimo atvejui, gali būti inicijuojamas projekto įgyvendinimo sutarties nutraukimas ir jau išmokėtų lėšų susigrąžinimas.

Siekiant užtikrinti dvigubo finansavimo nebuvimą ir audito seką, įmonės finansinėje apskaitoje būtina atskirti visas su vykdomu projekto susijusias išlaidas, tiek tiesiogines, tiek netiesiogines.

14. Kaip teisingai apskaičiuoti netiesiogines projekto išlaidas taikant vienodo dydžio normą?

Centrinė projektų valdymo agentūra yra parengusi vienodo dydžio normos (angl. flate rate) metodiką, kurią lietuvių ir anglų kalbomis jus galite rasti čia. Vienodo dydžio normos apskaičiavimo palengvinimui buvo sukurtas ir MS Excell darbo lapas, kurį turi užpildyti ir kartu su paraiška pateikti kiekvienas pareiškėjas. Atkreipiame dėmesį, kad netiesioginėms išlaidoms gali būti skirta ne daugiau kaip 20 proc. nuo visų tinkamų finansuoti tiesioginių išlaidų, išskyrus tiesiogines tinkamas finansuoti subrangos išlaidas bei išlaidas, atsiradusias dėl trečiųjų asmenų veiklos, kurios nepriskiriamos projekto vykdytojo patalpų išlaikymo sąnaudoms.

15. Kokios išlaidos įeina į darbo užmokestį?

Projektą administruojančiam ir vykdančiam personalui (dirbančiam pagal darbo sutartis arba įsakymus) priskaitytas ir išmokėtas darbo užmokestis bei išlaidos su darbo santykiais susijusiems darbdavio įsipareigojimams (socialinio draudimo mokesčiai, įmokos garantiniam fondui, atostogų sąnaudos projekto vykdymo laikotarpiu, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, darbdavio mokamos ligos pašalpos už pirmas dvi ligos dienas).

16. Ar yra taikomi kokie nors apribojimai atskiroms išlaidų kategorijoms?

Projektams finansuojamiems pagal Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimo ir atgaivinimo programą taikomi šie apribojimai:

-        įrangos, įrenginių ir kito turto išlaidos (4 išlaidų kategorija) negali viršyti 25 proc. visų projekto tinkamų finansuoti išlaidų II finansavimo krypties atveju ir 50 proc. – III finansavimo krypties atveju;

-        projekto administravimo ir vykdymo išlaidos (7 išlaidų kategorija) numatytas projekto biudžete negali viršyti 10 proc. visų projekto tinkamų išlaidų sumos;

netiesioginės išlaidos (8 išlaidų kategorija) negali viršyti 20 proc. nuo visų tinkamų finansuoti tiesioginių išlaidų, išskyrus tiesiogines tinkamas finansuoti subrangos išlaidas bei išlaidas, atsiradusias dėl trečiųjų asmenų veiklos, kurios nepriskiriamos projekto vykdytojo patalpų išlaikymo sąnaudoms.

17. Ar PVM yra tinkamas finansuoti?

PVM yra tinkamos finansuoti išlaidos, jei pareiškėjas ir (arba) partneris (-iai), remdamiesi Lietuvos Respublikos ir (arba) valstybių donorių įstatymais, kitais teisės aktais, negali jo susigrąžinti arba atskaityti (pvz.: įsigyjamos prekės ir paslaugos skirtos ne ekonominei veiklai ar PVM neapmokestinamai veiklai vykdyti). Susigrąžinamas PVM (neatsižvelgiant į tai ar projekto vykdytojas ir (arba) partneris(-iai) jį faktiškai susigrąžino) yra netinkamos finansuoti išlaidos. Paraiškoje nurodant informaciją apie PVM rekomenduojame vadovautis atmintine dėl PVM tinkamumo finansuoti, kurią galite rasti čia.

18. Ar projekto auditas yra privalomas?

Projekto vykdytojo finansinis auditas nėra privalomas, tačiau pagal gaires partnerio (-ių) iš valstybės donorės, gaunančio (-ių) finansavimą, dalyvaujant projekte, patiriamos išlaidos privalo būti audituotos dėl išlaidų tinkamumo finansuoti. Kartu su mokėjimo prašymu, kuriame deklaruojamos valstybės donorės partnerio (-ių), gaunančio (-ių) finansavimą, išlaidos, turi būti pateikiama audito išvada dėl partnerio (-ių) išlaidų tinkamumo finansuoti anglų kalba, kurioje turi būti patvirtinta, kad išlaidos buvo padarytos pagal Reglamento ir Programos paramos sutarties reikalavimus ir laikantis projekto partnerio (-ių) valstybės nacionalinių teisės aktų bei apskaitos principų (šiuo atveju kiti partnerio (-ių) išlaidų pagrindimo dokumentai neteikiami). Už audito atlikimą atsakingas projekto vykdytojas.

19. Kokie yra pagrindiniai reikalavimai projekto viešinimui ir viešinimo planui?

2009–2014 M. NORVEGIJOS FINANSINIO MECHANIZMO IR EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS FINANSINIO MECHANIZMO PROJEKTŲ VIEŠINIMO REKOMENDACIJOS

 

  • Pareiškėjai privalo parengti ir kartu su paraiška pateikti viešinimo planą. Viešinimo plane turi būti detalizuotos viešinimo priemonės, jų tikslai, įgyvendinimo terminai, tikslinės grupės, atsakingi asmenys.

 

  • Programoje naudojamos viešinimo priemonės: informacinis stendas, atminimo lenta, viešinimo renginiai, informacijos talpinimas specialiuose projekto vykdytojo internetinės svetainės puslapiuose, kitos viešinimo priemonės (pranešimai spaudai, logotipai, lankstinukai ir kt.).

 

  • Privalomos viešinimo priemonėms:
    • viešinimo renginiai: jeigu projekto vertė viršija 1,72 mln. Lt privalomi ne mažiau kaip 3 viešinimo renginiaiapie projekto pažangą ir rezultatus (seminarai, konferencijos, spaudos konferencijos, įtraukiant atidarymo ir (ar) uždarymo renginį). Jei projekto vertė neviršija 1,72 mln. Lt – renginiai gali būti 2;
    • pareiškėjo interneto svetainėje informacija apie projektą turi būti nuolat skelbiama lietuvių ir anglų kalbomis (projekto esmė, pažanga, pasiekimai, rezultatai) specialiai projektui skirtame puslapyje;
    • informaciniai stendai privalomi projekto įgyvendinimo metu, jei paramos suma viršija 172,64 tūkst. Lt ir projekto metu yra investuojama į konkrečius fizinius objektus (pvz. atliekami statybos, remonto, rekonstrukcijos darbai);
    • atminimo lenta turi būti įrengta po projekto įgyvendinimo.

 

  • Informacija apie privalomas projekto viešinimo priemones yra pateikta:

1) EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų 2009-2014 m. Informacijos ir viešinimo taisyklių (Annex 4 - Information and Publicity Reguirements) 4 skyriuje:

http://eeagrants.org/Results-data/Results-overview/Documents/Legal-documents/Regulations-with-annexes/Norway-Grants-2009-2014

 

2) VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros interneto svetainėje:

http://www.cpva.lt/lt/veikla/paramos-administravimas/eee-ir-norvegijos-fm/viesinimas_44.html

 

 Projekto viešinimo plano formos pavyzdį galite parsisiųsti čia

 
„JAUNIMUI PALANKIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO MODELIO SUKŪRIMAS“

1. Ar tinkamos finansuoti lėšos yra eksperto paslaugų įsigijimas projekto vykdymui?

Išlaidos, susijusios su eksperto paslaugų, reikalingų projekto vykdymui, įsigijimu, yra tinkamos finansuoti projekto išlaidos. Šios išlaidos patenka į paraiškos (A) dalies projekto biudžeto 5.4 išlaidų eilutę „5.4. Kita (įrašomas konkretus išlaidų pavadinimas)“. Taigi, šios išlaidų eilutės paaiškinimas „Išlaidos, susijusios su projekto veikloms vykdyti reikalingų paslaugų įsigijimu (pvz. renginių organizavimo, įrangos, įrenginių ir kito turto, skirto Modelio kūrimui ir (ar) įdiegimui (kaip bandomajam projektui) nuoma ir pan.)“ neapsiriboja tik šiais pateiktais pavyzdžiais.

2. Ar tinkamos finansuoti išlaidos yra patalpų nuomos išlaidos?

Išlaidos, skirtos patalpų nuomai, yra tinkamos tik jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio diegimo (išbandymo) laikotarpiu (gairių 24.2 punktas). Šios paslaugos išlaidos turėtų būti nurodytos 5.4. biudžeto eilutėje.

 
„Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose gerinimas“

Užduokite klausimą

Vardas
El. paštas
Klausimas
secimg