lten

Tarptautinis bendradarbiavimas

Finansinius instrumentus Lietuva ir Kroatija nuo šiol naudos plačiau

2018.02.07

Metus trukęs bendras lietuvių ir kroatų projektas „Gebėjimų taikyti finansinius instrumentus juos derinant su kitomis viešosiomis investicijomis stiprinimas“, veiklas baigia renginių bei pristatymų gausa. Per pastarąsias dienas surengti mokymai bei dvi konferencijos šalyse partnerėse parodė, kad būtina skatinti platesnį finansinių instrumentų naudojimą bei ES šalių bendradarbiavimą šiuo klausimu.

 Baigiamųjų projekto renginių ciklas prasidėjo praktiniais mokymais, kuriuose Lietuvos viešojo sektoriaus institucijoms pristatytos finansinių priemonių suderinamumo su kitomis viešosiomis intervencijomis galimybės. 2 dienų mokymuose atitinkamų sektorių institucijų dalyviai, kurie yra atsakingi už politikos formavimą ir viešųjų išteklių valdymą, turėjo galimybę praktiškai įvertinti, kokios galimybės taikyti valstybės intervencijas (subsidijas, mokesčių lengvatas ir kt.) įvairiuose ūkio sektoriuose (vandentvarkos, susisiekimo, kultūros sveikatos ir kt.) bei galimybes jas derinti su finansinėmis priemonėmis.

 Projekto metu BGI Consulting bei konsorciumo nariai „Razbor“ (Kroatija), „Spatial Foresight“ (Liuksemburgas) bei „t33“ (Italija) atliko tyrimą, kurio identifikuotos egzistuojančios valstybės intervencijos Lietuvoje ir Kroatijoje 9 viešosios politikos sektoriuose. Tyrimas apėmė tokius sektorius kaip vandens tiekimo, atliekų tvarkymo, energetikos ir energijos efektyvumo, transporto ir susisiekimo, kultūros ir turizmo, miestų urbanizacijos, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos bei švietimo ir mokslo sektoriai.

Šio tyrimo rezultatai ir ekspertų įžvalgos tapo pagrindiniai konferencijų akcentai ir diskusijų tema. Apie skirtingų sektorių intervencijų poveikį rinkos dalyviams, jų tarpusavio suderinamumui ir suderinamumui su viešosios politikos tikslais konferencijose diskutavo Lietuvos ir Kroatijos viešojo sektoriaus dalyviai, verslo ir finansinių organizacijų atstovai.

Finansų ministerijos teigimu, tyrime pateiktos įžvalgos yra labai svarbios pradedant diskusijas dėl ES Sanglaudos politikos ateities po 2020 metų ir strategiškai planuojant viešąsias investicijas įvairiuose viešųjų paslaugų srityse siekiant mažinti jų priklausomybę nuo ES fondų ir kitų išorinio finansavimo šaltinių ir įgyvendinant investicinę grąžą, pridėtinę vertę ir pokytį kuriančias valstybės investicijas.

 

Centrinės projektų valdymo agentūros kartu su partneriais – Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Viešųjų investicijų plėtros agentūra, Kroatijos Regionų plėtros ir ES fondų ministerija bei Kroatijos plėtros ir rekonstrukcijos banku projektą įgyvendino pagal priemonę „Daugiaregioninė parama, skirta įvertinti galimybę naudoti finansines priemones, remiamas iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo Europos socialinio fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 IV antraštinę dalį“. Europos Komisija skatina platesnį finansinių priemonių naudojimą bei ES šalių bendradarbiavimą tuo klausimu.

 

 
 
Atnaujinta: 2018.02.07 16:40