Atgimusi Telšių ješiva visuomenei duris atvers rudenį
Šių metų rudenį Žemaitijos sostinėje duris atvers, lyg feniksas iš pelenų, atgimusi Telšių ješiva (liet. – išminties buveinė). Buvusi viena garsiausių pasaulyje žydų dvasininkų mokykla po restauravimo tapo išskirtine erdve, pritaikyta įvairiai kultūrinei, edukacinei ir visuomeninei veiklai.
Žemaičių muziejui “Alka” naudotis perduotoje ješivoje bus rengiamos konferencijos, seminarai, koncertai ir kiti įvairūs kultūriniai renginiai. Specialiai tam muziejus jau įsigijo koncertinį fortepijoną.
Lankytojų lauks ir muziejininkų parengta Telšių žydų bendruomenės istorijai skirta ekspozicija, taip pat bus eksponuojamos Toros, jų karūnos bei kiti muziejuje saugomi žydų kultūrinio gyvenimo artefaktai.
Autentiški pasakojimai iš žydų atminties knygos
Kaip pasakoja muziejaus kultūrinės veiklos skyriaus vedėja Jurgita Armalienė, į unikalią ekspoziciją nuguls autentiški Telšiuose gimusių, gyvenusių ir nuo holokausto išsigelbėjusių žydų pasakojimai iš žydų atminties knygos „Telšiai“. Šiuo metu jidiš ir hebrajų kalba parašyta 500 puslapių knyga verčiama į lietuvių kalbą. Pusė knygos jau išversta, o joje – ir buvusių Telšių ješivos studentų atsiminimų fragmentai, leidžiantys pažinti Telšių ješivos gyvenimą ir suprasti jos vietą Telšių žydų štetlo ir viso miesto gyvenime.
Telšių ješiva buvo viena žymiausių Rytų Europos judaizmo dvasinių seminarijų, įkurta dar 1873 metais ir gyvavusi iki 1940-jų. Vadinamoji „rabinų seminarija“ – ješiva dėl savo aukštos mokymo kokybės ir žymių joje dėsčiusių rabinų išgarsėjo visame pasaulyje. Studijuoti religijos dalykų, pažinti Torą ir Talmudą, tobulintis į Telšius rinkosi studentai ir praktikuojantys rabinai net iš Anglijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Urugvajaus, Pietų Afrikos, Vengrijos ir kitų šalių. Vienu metu čia studijuodavo iki 500 rabinų. Prie Telšių ješivos buvo religinė mergaičių gimnazija ir mokytojų seminarija.
Telšiai tuo metu pasaulyje buvo žinomi kaip žydų dvasinis centras. Rabinų mokykloje Telšiuose buvo sukurta unikali „telšietiška“ mokymo ješivoje koncepcija, tapusi mokymo pagrindu daugybėje ortodoksinės pakraipos ješivų JAV.
Įdomi detalė: iki naciams užimant Lietuvą, dalis buvusių ješivos auklėtinių sugebėjo išvykti į JAV, dalis – su Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje Čijune Sugiharos išduotomis vizomis traukiniu išvyko į Japoniją, o 1941 m. pradžioje pasiekė JAV. Ten Telšių ješivos mokytojai ir mokiniai netoli Klivlendo įkūrė Telšių vardu pavadintą ješivą, kurioje iki šiol taikoma Telšiuose sukurta mokymo sistema.
Miestui sugrąžinta neatsiejama jo dalis
Lietuvą okupavus sovietams, Telšių ješiva buvo likviduota, o jos pastatas pritaikytas gamybinei ir administracinei paskirčiai.
Buvusi rabinų mokykla, o dabar – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas atgimimo laukė ilgus metus. Ne kartą degęs, rekonstruotas ir perstatytas molio plytų mūro pastatas galų gale buvo neatpažįstamai sudarkytas. Po 1978-jų gaisro buvo nugriautas fasado frontonas, statinys aplipdytas silikatinių plytų priestatais, iš silikatinių plytų išmūrytas antrasis aukštas su plokščiu stogu, sunaikinta dalis architektūros autentikos, pakeistas vidaus išplanavimas, konstrukcijos.
Kaip rodo išlikę dokumentai, Telšių senamiestyje pastatytas ješivos pastatas buvo vieno aukšto, stačiakampis, kaip ir būdinga sinagogoms, simetriškas, dvišlaičiu stogu. Rytų pusėje buvo erdvi stačiakampė salė, kurios rytinėje sienoje buvo įrengtas platesnis vidurinis tarplangis – numatyta vieta aron kodešui (hebrajiškai – Šventoji skrynia, švenčiausia žydų maldos namų vieta, kurioje saugomi Šventojo Rašto rinkiniai). Tokia maldos namų orientacija su aron kodešu, pastatytu prie rytinės, į Jeruzalę atgręžtos sienos, yra būdinga sinagogoms.
Restauravimo metu pagal ikonografinę medžiagą buvo atstatytas puošnus fasado frontonas, atkurta šlaitinio stogo forma, restauruotas degtų plytų mūras ir architektūrinės detalės, atkurta salės erdvė.
Bendra šio projekto vertė siekia 1,7 mln. eurų. Iš Europos Sąjungos investicijų fondų jam skirta daugiau nei 1,2 mln. eurų. Projektą įgyvendino Telšių rajono savivaldybė, ES lėšas administravo Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).
