Dvynių programos tendencijos: nėra alternatyvios programos, tad Dvynių projektus įgyvendinsime ir ateityje
Paskutinius penkerius metus Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) pagal laimimų ir įgyvendinamų Dvynių projektų skaičių patenka į pirmąjį penketuką Europos Sąjungoje. Šiuo metu agentūra yra ir vienintelė Europoje, organizuojanti Dvynių projektų mokymus, kuriuose dalyvauja užsienio ir Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijos. Aktyvus įsitraukimas į projektų įgyvendinimą, Dvynių projektų įgyvendinimo mokymų organizavimas leidžia užčiuopti Dvynių projektų tendencijas. Apie jas kalbamės su CPVA Tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo skyriaus vadovės pavaduotoja, Dvynių projektų mokymų lektore Ugne Chmeliauskaite. Pasak jos, nors Dvynių projektų kvietimų mažėja, jų poreikis ateityje išliks, nes nėra alternatyvos Dvynių programai, leidžiančiai institucijoms keistis vertinga patirtimi.
Stebite, dalyvaujate Dvynių projektų „rinkoje“. Kuo ypatinga Dvynių programa?
Labiausiai žavi, kad šiuose projektuose tiesiogiai bendradarbiauja tokias pačias funkcijas atliekančios skirtingų šalių institucijos. Tai vienintelė tarptautinė programa, suteikianti tokį lygiarangių (angl. peer-to-peer) organizacijų bendradarbiavimą. Projektų metu ne tik dalijamasi ES šalių kompetencijomis ir patirtimi, bet ir siekiama, kad šalys-naudos gavėjos po kiekvieno projekto nors mažu žingsneliu priartėtų prie Europos Sąjungos. Taip stiprinamas Europinis identitetas.
Kokias šios programos rinkos tendencijas pastebite šiuo metu?
Naudojimasis programa šalyse-naudos gavėjose mažėja, kaip ir kvietimų joje dalyvauti skaičius. Tai liūdina, nes viešojo sektoriaus ekspertinė patirtis yra labai svarbi tiek Europos Sąjungos, tiek jos kaimyninių šalių vystymuisi. Žinoma, kad Europos Sąjungos Valstybės narės susiduria su sunkumais rasti reikalingus ekspertus, nes siūlomas atlygis neatitinka Europinių standartų ir reikia vidinės motyvacijos priimti sprendimą juose dalyvauti. Be to, atsiranda įvairių trumpalaikių programų, kuriose šalių-naudos gavėjų institucijoms lengviau dalyvauti, visgi jose gaunama nauda niekaip neprilygsta Dvynių programos sukuriamai vertei.
Džiuginanti tendencija – auga susidomėjimas Dvynių programos mokymais. Jis pastebimas jau kelis metus ir ne tik tarp Lietuvos, bet ir tarp užsienio institucijų atstovų. Vertindami mūsų organizuojamų mokymų dalyvių atsiliepimus pastebime, kad vis daugiau į mokymus atvyksta žmonių, kuriems juos parekomendavo buvę dalyviai. Tai mums – didžiausias įvertinimas ir motyvacija, kurios vedami toliau auginame Dvynių projektų valdymo ir mokymų kompetencijas.
Ar pandemija turėjo įtakos Dvynių projektų įgyvendinimui?
Tikrai taip, 2020 m. pasirodžius COVID-19 Dvynių projektus pradėjome įgyvendinti per nuotolį. Toks formatas turi ir pliusų, ir minusų – dalyviams nereikia keliauti, organizatoriams mažiau organizacinių darbų, tačiau prarandama galimybė dirbti gyvai, susipažinti ir pabendrauti neformalioje aplinkoje, kurti bendradarbiavimų Dvynių programoje tinklą.
O kokių iššūkių dažniausiai kyla Dvynių projektų įgyvendintojams? Kokie būna dažniausi klausimai, kuriuos Dvynių projektų mokymų metu užduoda dalyviai?
Dažniausiai skambantys klausimai yra gana praktiniai. Dalis jų būna apie projekto finansus, jų tinkamumą. Mokymuose nemaža dalis dalyvių būna tik pradėję susipažinti su Dvynių programa – įgyvendina pirmąjį programos projektą ir dar neturi sukaupę patirties nuspręsti, ar tam tikros išlaidos bus pripažintos tinkamomis.
Kitas dažnas klausimas – kultūriniai skirtumai ir jų įtaka projektų įgyvendinimui. Čia tikrai būna iššūkių, nes, pavyzdžiui, projektai Turkijoje bus įgyvendinami tikrai kitaip negu Palestinoje.
Minėjote, kad pastebite mokymų apie Dvynių projektus augimą. Kokia to priežastis?
Priežastys yra net kelios. Pirmoji – CPVA ekspertų vedami Dvynių projektų mokymai – vieninteliai Europos Sąjungoje, todėl daugiau apie jų rengimo ir įgyvendinimo ypatumus norintys sužinoti institucijų atstovai džiaugiasi tokia CPVA siūloma galimybe. Antroji – Dvynių programos sąlygų specifiškumas. Norint su jomis susipažinti, reikia arba perskaityti 200 psl. apimties programos gaires, arba atvykti į mokymus. Paskutinė, bet tikrai ne mažiau svarbi priežastis – galimybė pasikonsultuoti ir išsispręsti iškilusias problemas, be to, tai proga užmegzti naudingus patirties mainų ryšius. Puikus to įrodymas – po paskutinių nuotolinių mokymų mums bei Estijos ir Latvijos tarptautinių projektų valdymu užsiimančioms agentūroms kilusi mintis susitikti Lietuvoje. Susitikimas jau visai greitai – birželio 14-15 d. įvyks Vilniuje.
Apie Dvynių programą:
Dvynių programa - tai Europos Sąjungos priemonė, skirta ES valstybių narių ir pagalbą gaunančių šalių arba šalių partnerių viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimui. Įgyvendinant tokį projektą valstybių narių viešojo administravimo institucijos turi galimybę tiesiogiai bendradarbiauti su kolegomis iš pasirengimo narystei pagalbos priemonės IPA (Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Šiaurės Makedonija, Kosovas, Juodkalnija, Serbija ir Turkija) ir Europos kaimynystės priemonės ENI (Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas, Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova, Ukraina) šalių.