Viso rezultatų: Žiūrėti visus
lt
en
En

Veiklos sritys

Strateginio valdymo pertvarka

 

 

Strateginio valdymo pertvarka

Strateginio valdymo įstatymas:

2020 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos (toliau LR) Seimas priėmė Strateginio valdymo įstatymą, Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimus ir beveik 40-ies lydimųjų teisės aktų pasikeitimus, kuriais įtvirtinama strateginio valdymo bei biudžeto valdymo pertvarka ir sudaroma naujas integruotas strateginio valdymo modelis, sujungiantis strateginių tikslų formavimą ir įgyvendinimą su biudžeto asignavimų planavimu ir išlaidų kontrole. Strateginio valdymo įstatymas prieinamas paspaudus šią nuorodą.

2020 m. rugsėjo 16 d. Vyriausybė patvirtino 2021-2030 metų nacionalinį pažangos planą. Planas prienamas paspaudus šią nuorodą.

2021 balandžio 28 d. Vyriausybė patvirtino naują Strateginio valdymo metodiką. Strateginio valdymo metodiką prieinama paspaudus šią nuorodą.

CPVA aktyviai įsitraukė į Strateginio valdymo įstatymo rengimo procesus įgyvendindama ESI projektą „Viešųjų investicijų efektyvumo didinimas“. Šis projektas finansuoja  pasirengimą pertvarkai bei pertvarkos įgyvendinimą. CPVA projektą įgyvendina kartu su strateginaisi partneriais - LR Finansų ministerija (pertvarkos šeimininkė) ir LR Vyriausybės kanceliarija. Įgyvendinant strateginio valdymo pertvarką, CPVA padėjo įvertinti pokyčių poreikius, apibrėžti naujos sistemos architektūrą bei parengti sistemą reglamentuojančius teisės aktus ir metodinius dokumentus. 

CPVA aktyviai įsitraukė į Strateginio valdymo įstatymo rengimo pocesus įgyvendindama ESI projektą „Viešųjų investicijų efektyvumo didinimas“. Šis projektas finansuoja pasirengimą pertvarkai bei pertvarkos įgyvendinimą. CPVA projektą įgyvendina kartu su strateginiais partneriais – LR Finansų ministerija (pertvarkos šeimininkė) ir LR Vyriausybės kanceliarija. Įgyvendinant strateginio valdymo pertvarką, CPVA padėjo įvertinti pokyčių poreikius, apibrėžti naujos sistemos architektūrą bei parengti sistemą reglamentuojančius teisės aktus ir metodinius dokumentus. 

Strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarka siekiama, kad valstybės strateginiai tikslai būtų suderinti su finansinėmis galimybėmis, o ministerijos žinotų savo ilgalaikius uždavinius ir išteklius, kad būtų suformuotas pagrįstas strateginių pokyčių portfelis bei stebimas pokyčio realizavimas nuo strateginio tikslo iki kiekvieno išleisto euro per vieną dokumentą – institucijos strateginį veiklos planą.

Viešųjų finansų naudojimo efektyvumas bus užtikrinamas per kaštų ir naudos arba sąnaudų efektyvumo analize pagrįsto pokyčiui įgyvendinti reikalingo sprendimo geriausios alternatyvos pasirinkimą. Būtent per NPP plėtros programas bei jų priemones ir bus finansuojamos reformos ir kiti pokyčiai, kurių savo programose sieks Vyriausybės. Pagal naująsias planavimo taisykles, nustatytas patvirtintoje Strateginio valdymo metodikoje, investiciniai projektai bus tvirtinami tik įsitikinus, kad jie geriausiai sprendžia valstybės ir visuomenės problemas, o patvirtintam projektui bus garantuotas finansavimas visam jo įgyvendinimo laikotarpiui. Antras svarbus pertvarkos akcentas – planavimui labai svarbus vidutinės trukmės biudžeto planavimas. Iki šiol N+2 metų perspektyva institucijų biudžetams buvo tik indikatyvi, o ne garantuota. Tuo tikslu Aštuonioliktosios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatyta: 1) vidutinės trukmės biudžeto sudarymo taisyklių parengimas ir įgyvendinimas, 2) bazinių išlaidų skaičiavimo metodikos parengimas ir integravimas į biudžeto formavimo procesą, 3) sisteminės valstybės biudžeto išlaidų peržiūros atlikimas ir jos rezultatų panaudojimas, kuris leistų efektyviau paskirstyti ir panaudoti valstybės biudžeto lėšas, įskaitant ir investicijoms įgyvendinti skirtas lėšas. Numatoma, kad naujos kokybės vidutinės trukmės valstybės biudžeto projektą Vyriausybė parengs ir Seimui teiks 2024–2026 metams.

Palikti atsiliepimą
En