Keliam pabaigtuvių vainiką: CPVA baigė įgyvendinti 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programą
Daugiau nei 9 metai, 1840 projektų, kurių vertė - daugiau nei 3,37 mlrd. eurų arba beveik pusė visų šios programos investicijų (7,03 mlrd. eurų) Lietuvoje – toks statistinis Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) administruojamos 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos derlius.
Projektai įgyvendinti įvairiausiose gyvenimo srityse: sveikatos, socialinių reikalų, švietimo, kultūros, skaitmeninių sprendimų, transporto ir jo tinklų bei urbanistikos.
Didžiausi pagal bendrą projekto vertę yra transporto infrastruktūros projektai, tokie, kaip beveik 180 mln. eurų vertės geležinkelio ruožo Kaišiadorys – Klaipėda elektrifikavimo projektas ar transeuropinio tinklo jungties – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapo darbų projektas, kurio vertė siekia daugiau nei 91 mln. eurų ir kiti.
Milijoninės investicijos skirtos keliams, darnaus judumo priemonėms, viešosios erdvėms ir ekologiškam viešajam transportui, taip pat investuota į inovatyvaus mokslo, sveikatos plėtrą, slaugos ir socialinės globos sistemos reformą.
Per šį laikotarpį Lietuva praturtėjo unikaliu Mokslo ir inovacijų sklaidos centru Kaune, Vilniuje iškilo Vaiko raidos centras, atgimė Sapiegų rūmai, modernizuotas daugiafunkcinis Lazdynų baseinas, Panevėžyje duris atverti ruošiasi Stasio Eidrigevičiaus menų centras. Visoje šalyje atnaujinta ne viena biblioteka, teatras ir kitos kultūros įstaigos, sukurti ir sėkmingai veikia STEAM centrai. Artimiausiu metu po rekonstrukcijos duris atvers dar daug reikšmingų kultūros objektų: Lietuvos aviacijos muziejus Kaune, Šiuolaikinio meno centras Vilniuje ir kiti.
„Labai džiaugiuosi, kad užbaigėme dar vieną gražesnę, tvaresnę ir stipresnę Lietuvą kuriančiu etapu. Dėkoju visiems projektų vykdytojams, ministerijų kolegoms, socialiniams ir kitiems įsitraukusiems partneriams bei CPVA komandai. Kartu mes padarėme didelį darbą, kuriuo verta džiaugtis ir švęsti“, - sako CPVA vadovė Lidija Kašubienė.
Bendromis CPVA, projektų vykdytojų, tiekėjų ir rangovų jėgomis daugelyje šalies sričių pavyko pasiekti esminių pokyčių.
Pavyzdžiui, per šį laikotarpį įgyvendinta Lietuvos skaitmenizacijai itin svarbių projektų už 230 mln. eurų ir tai įtakojo ženklų Lietuvos šoktelėjimą skaitmeninę valstybių brandą matuojančiuose tarptautiniuose reitinguose. Didžiausia pažanga padaryta atvirų duomenų srityje – Atvirų duomenų portalo projekto atvirų duomenų įgyvendinimą vertinančiame kasmetiniame ES 27+ šalių tyrime Lietuva pernai užėmė 7 vietą, pakildama net per 17 vietų, lyginant su 2019 metais.