Praktiką atlikę studentai įsidarbino 8-iose iš 10-ies įmonių, rodo apklausa

Studentus praktikai priimančios įmonės juos prisijaukina ir susigrąžina jau kaip darbuotojus, rodo rudenį atlikta šalies verslų apklausa. Tokią tendenciją tvirtino pastebėję net 82 proc. apklaustų su profesinėmis mokyklomis bendradarbiaujančių įmonių. Nepaisant to, profesinių mokyklų atstovai teigia, kad studentų įsidarbinimo statistika yra dar geresnė.

Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu, rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje daugiau nei penktadalis (22 proc.) įmonių nurodė, kad buvę praktikantai dažnai sugrįžta dirbti, o kad studentai sugrįžta dirbti tik kartais, teigė beveik pusė (44 proc.) respondentų. Tuo tarpu su retai įsidarbinančiais praktiką atlikusiais jaunuoliais susidūrė tik kas šešta įmonė (16 proc.).

Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro direktoriaus dr. Egidijaus Skarbaliaus teigimu, didžioji dalis mokyklos absolventų žino, kur dirbs,  dar tik įpusėjus studijoms, o daugumai po mokslų baigimo būna pasiūlomos darbo vietos ir kontraktai.

„Tačiau oficialioje statistikoje to nepamatysi. Puikus to pavyzdys – paklausios laivininkų specialybės. Kadangi Lietuva pakankamai seniai pardavė savo laivynus, šalyje laivynų su lietuviška vėliava, išskyrus Karines jūrų pajėgas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybą, nėra. Yra pavienių laivų, tačiau laivyno nėra. Lietuviškų kompanijų, kurios užsiima laivyba, laivai yra registruoti kitose valstybėse, o asmens, įsidarbinusio į lietuvišką įmonę, kuri plaukioja su kitos šalies vėliava, duomenų „Sodroje“ nėra“, – sako jis.

Mokyklos direktorius priduria, kad nors toks žmogus ir dirba pagal specialybę, puoselėja bei stiprina Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, įvaizdį, oficialioje studentų įsidarbinimo statistikoje jis tampa nematomu.

„Tai reikštų, kad mūsų mokyklos paruošiami laivininkai yra bedarbiai, tačiau tai nėra tiesa. Be to, laivuose įprastai nebūna ilgalaikio įsidarbinimo, ten dominuoja terminuoti kontraktai, kurių trukmė –  nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Kiti absolventai eina dirbti į Karines jūrų pajėgas, Valstybės sienos apsaugos tarnybą arba policiją. Iš dalies jie dirba pagal specialybę, daro tai, ko mokėsi, tačiau jų profesija statistikoje jau nebėra tokia pati“, – dalinasi pašnekovas.

Praktikos atlikimą vadina lakmusu

Paklaustas, kodėl praktikos atlikimas yra svarbus profesinių mokyklų studentams, dr. E. Skarbalius atsako, kad tai geriausias būdas jaunuoliams pasitikrinti, ar baigęs mokslus studentas galės šį darbą dirbti visą likusį gyvenimą.

„Praktika iš principo veikia kaip lakmusas. Dalis studentų po praktikos sau pasako, kad tai nėra jų išsvajota specialybė ir tai viena iš priežasčių, kodėl žmonės meta mokymo įstaigą dar negavę diplomo. Kai kurie paprasčiausiai supranta, kad jie ne ten papuolė, o kartais jie būna paveikti tėvų įtakos arba stoja ten pat, kur ir jų draugai. Žinoma, gaila tiek jaunimo sugaišto laiko, tiek išleistų pinigų, tačiau geriau visa tai suprasti anksčiau negu per vėlai“, – teigia jis.

Mokyklos direktorius priduria, kad studentams, nežinantiems, kur atlikti praktiką, profesinės mokyklos gali rekomenduoti įmones, su kuriomis bendradarbiauja, o tokia įmonių ir profesinių mokyklų partnerystė naudinga ne tik praktikantams, bet ir pačioms įstaigoms.

„Verslas yra žymiai dinamiškesnis ir greitesnis negu valstybinis sektorius ir geriausiai žino, ko jam reikia. Viešasis sektorius negali būti toks operatyvus ir lankstus, nes ten reikalingos derinimo procedūros. Pavyzdžiui, jeigu keičiasi mokymo programos, norint jas atnaujinti yra taikomi atitinkami reikalavimai, formos ir derinimai, kurie atima laiką. Mėgstu sakyti, kad verslas yra sprinteriai, o mes esame stajeriai. Dėl to labai reikalingas nuolatinis bendradarbiavimas, ne tik vienkartinis arba per praktikas. Tai leidžia plėtoti ilgalaikes diskusijas ir laikyti pirštą ant pulso“, – tikina pašnekovas.

Jo teigimu, individualus bendravimas su kiekvienu įstaigos vadovu yra lyg kokybinis tyrimas – galima sužinoti informacijos apie įmonės komercines subtilybes, įstaigų raidos planus, kur link juda įmonė, ką planuoja, ką prognozuoja ateityje ir panašiai.

„Be to, įmonės, jeigu gali, profesinėms mokykloms suteikia naujausias žaliavas, medžiagas ir įrenginius bei veikia kaip potencialus darbdavys mūsų studentams. Mes, kaip įstaiga, neturime teisės priversti arba nurodyti, kur jaunuoliai turėtų atlikti praktiką, tačiau jiems paklausus dėl rekomendacijų, tikrai pasiūlysime tą darbdavį, kuris yra mūsų socialinis partneris ir kurį žinome bei asmeniškai pažįstame“, – reziumuoja dr. E. Skarbalius.